Pãduvos universitètas (it. Università degli Studi di Padova), Italijos universitetas; vienas seniausių ir garsiausių Europos bei pasaulio universitetų.
Struktūra ir veikla
Veikia (2023) 32 departamentai (katedros), 8 specializuotos mokyklos, 40 doktorantūros mokyklų, 15 universitetinių centrų, 2 mokslo ir tehnologijų centrai, 22 tarpdepartamentiniai centrai, 2 mokslo tiriamieji institutai, G. Galilei aukštojo mokslo mokykla (įkurta 2004; skirta 30 gabiausių studentų), observatorija, universitetinė klinika, veterinarijos klinika, eksperimentinis ūkis (68 ha ploto) ir kiti padaliniai. Yra Universiteto centrinė biblioteka (įkurta 1629) ir 29 įvairių padalinių ir sričių bibliotekos (jų fonduose yra daugiau kaip 2 mln. spaudinių). Veikia 11 muziejų: Archeologijos mokslų ir meno, Astronomijos prietaisų, Botanikos, Enrico Bernardi mašinų, Gamtos ir žmonijos, Geografijos, Giovani Poleni (Fizikos istorijos), Morgagni anatomijos, Olivi (Adrijos jūros zoologijos, apima Hidrologijos stotį Chioggioje), Švietimo, Veterinarinės medicinos edukacinis.
istorinis Paduvos universiteto pastatas Palazzo del Bo (pastatytas 15 a., universitetas į jį persikėlė 1493)
Universitetui priklausantis Paduvos botanikos sodas yra seniausias Europoje (įkurtas 1545; turi retą egzotinių augalų ir prieskonių kolekciją, herbarijų; 1997 UNESCO paskelbtas pasaulio paveldo vertybe). Vieną garsiausių Paduvos pastatų – bokštą (1242 Ezzelino III da Romano paliepimu pastatytas kaip kalėjimas; 1374 architektas Francesco I de Carrare jį rekonstravo) – 1767 Venecijos respublika paskelbė universiteto Astronomijos observatorija (18 a. buvo viena geriausių Europoje, 1923 ji tapo savarankiška institucija, nuo 1994 muziejumi).
65 000 studentų, 2200 dėstytojų (2023).
Istorija
Paduvos universiteto Inžinerijos fakulteto pastatas (2013)
Paduvos universitetą 1222 įsteigė iš Bolonijos universiteto išėję dėstytojai ir studentai, siekdami universitetinės laisvės ir privilegijų. Iš pradžių buvo dėstoma teologija ir teisė. 1399 universitetas padalytas į Universitas Iuristarum (buvo dėstoma civilinė, kanonų teisė ir teologija) ir Universitas Artistarum (buvo dėstoma medicina, filosofija, gramatika, dialektika, retorika ir astronomija), 1813 abu universitetai sujungti. Fakultetai (vadinti mokyklomis) buvo įsikūrę skirtingose miesto vietovėse, 1493 universitetas persikėlė į naują pastatą Palazzo del Bo, arba dar vadinamą Il Bo. Universiteto rektoriai buvo patys studentai. Studentai buvo skirstomi pagal tautybę ir geografiją į dvi grupes: Citramontani (t. y. italai) ir Ultramontani (atvykėliai). 15–18 a. Paduvos universitetas buvo svarbus kultūros ir mokslo (medicinos, astronomijos, filosofijos ir teisės) centras. 1595 įsteigtas pirmasis Europoje anatomijos teatras, lavonų skrodimas tapo teatralizuotu reginiu.
1678 pirmoji moteris pasaulyje Elena Lucrezia Cornaro Piscopia gavo filosofijos daktarės laipsnį.
2009 veikė 13 fakultetų (Agronomijos, Edukologijos, Ekonomikos, Farmacijos, Filologijos ir filosofijos, Inžinerijos, Matematikos, fizikos ir gamtos mokslų, Medicinos ir chirurgijos, Politikos mokslų, Psichologijos, Statistikos mokslų, Teisės, Veterinarinės medicinos), 10 fakultetų studijų ir tyrimų centrų, 27 centrai, 35 mokslo tiriamieji centrai, G. Galilei aukštojo mokslo mokykla, buvo apie 63 000 studentų, 2350 dėstytojų.
Žymūs absolventai ir dėstytojai
Universitete studijavo arba dėstė Albertas Didysis, L. B. Alberti, J. Argiropulas, T. Bartholin, R. Bellarmino, P. Bembo, T. Campanella, G. Cardano, G. G. Casanova, F. Guicciardini, W. Harvey, G. Fallopio, U. Foscolo, G. Galilei, O. Goldsmith, J. A. Kapodistrijas, M. Kopernikas, M. Ch. Luzzatto, A. Mussato, I. Nievo, G. Pico della Mirandola, G. B. Morgagni, R. Pole, P. Pomponazzi, popiežius Sikstas IV, T. Tasso, G. Tartini, B. Telesio, A. Vesalius, Vittorino da Feltre, F. Walsinghamas.
Studentai iš Lietuvos
16 a. universitete studijavo 20 jaunuolių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 17 a. – 30 jaunuolių, tarp jų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjai J. Abramavičius, J. K. Chodkevičius, M. K. Radvila Našlaitėlis, K. L. Sapiega, Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovai S. Batoras, J. Sobieskis (jų skulptūrų paminklai puošia Prato della Valle aikštę), Žemaičių vyskupas J. Petkevičius‑Petkūnas, Vilniaus vyskupas E. Valavičius, spaudos pradininkas Lietuvoje P. Skorina, ispanų kilmės Lietuvos poetas ir teisininkas P. Roizijus, kompozitorius K. S. Rudamina Dusetiškis. 1607–1745 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Paduvos universiteto studentų brolijai priklausė ir Šv. Stanislovo koplyčia Šv. Antano bazilikoje Paduvoje. Universiteto galerijos lubos ir sienos padengtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų herbais. Su universitetu bendradarbiauja Teisės institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas.
Padujos universitetas