Pãfas (gr. Pafos, turk. Baf), miestas Kipro pietvakariuose, į vakarus nuo Limasolio, prie Viduržemio jūros; apygardos centras. 43 600 gyventojų (2010). Prekybos ir žvejybos uostas. Tarptautinis oro uostas (į pietryčius nuo Pafo). Tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto (mėsos, aliejaus, vaisių perdirbimo, žuvų apdorojimo) pramonė. Turizmas. Klimato kurortas. Archeologijos, Bizantijos (jame yra 12−18 a. ikonų ir kitų religinių relikvijų), etnografinis muziejai.
Architektūra
senovės romėnų odeono liekanos Pafe (2 a.)
Išliko Afroditės šventyklos (12 a. pr. Kr.), Dioniso rūmų (2 a. pr. Kr.), Tesėjo vilos (2–4 a. pr. Kr., abiejuose 3–5 a. mozaikos), teatro, nekropolio (abu 4 a. pr. Kr., visi pasaulio paveldo vertybės, nuo 1980), odeono (2 a.) liekanų. Katakombos (1–4 a.), Pafo pilis (13 a.), Agios Theodoros (1896, restauruota 1917, 1923), Agios Kendeas (1923) bažnyčios, neoklasicistinė rotušė (1955).
Istorija
Dabartinėje Pafo vietoje žmonių gyventa nuo neolito laikų. Kretos-Mikėnų kultūros laikotarpiu 12 a. pr. Kr. čia klestėjo Afroditės kultas (pasak graikų mitų, Pafas yra Afroditės gimimo vieta), vėliau miestas tapo visos Egėjo jūros civilizacijos tautų Afroditės garbinimo centru. Helenistiniu laikotarpiu (323 pr. Kr.−146 pr. Kr.) Pafas buvo salos vienu svarbiausių miestų-valstybių. 294 pr. Kr. nukariautas Egipto karaliaus Ptolemajo I Sotero, Pafo reikšmė sumažėjo, bet miestas liko salos centru. 58 pr. Kr. miestą (ir visą Kiprą) nukariavo Roma. Dėl piratų puldinėjimų nuo 4 a. daug gyventojų kėlėsi į miestus salos gilumoje. 960 Pafą užėmė ir sugriovė musulmonai. 1878 Kiprą okupavus Didžiajai Britanijai Pafo vietoje kūrėsi naujas miestas, 1908 ir 1959 atnaujintas uostas. Miestas sparčiau plėtėsi po 1974, kai iš Turkijos okupuotos salos rytinės dalies atsikėlė apie 5000 graikų, tapo kurortu.