pagalvliniai augala, pusrutulio arba netaisyklingos formos labai tankiai sužėlę žemi, trumpus ūglius, kurių viršūnės yra maždaug vienodame aukštyje, išauginantys, gausiai šakoti augalai. Paplitę daugiausia kalnų alpinėje, subalpinėje juostose ir šalto klimato srityse.
Pagalvėliniai augalai prisitaikę ištverti nepalankias aplinkos sąlygas – stiprius vėjus, šaltį, trumpą vegetacijos laikotarpį, kartais ir drėgmės stygių. Pasaulyje yra apie 340 rūšių induočių pagalvėlinių augalų, priklausančių 78 gentims ir 34 šeimoms.
Daugiausia pagalvėlinių augalų rūšių priklauso astrinių, gvazdikinių, salierinių šeimoms, po kelias dešimtis pagalvėlinių augalų rūšių priklauso bastutinių, raktažolinių, uolaskėlinių ir kitoms šeimoms.
Prie pagalvėlinių augalų priskiriamos ir tankiomis iškiliomis vejomis augančios samanos, pvz., melsvoji balzganė (Leucobryum glaucum). Pagalvėliniai augalai auga labai lėtai, pvz., bestiebė naktižiedė (Silene acaulis) nuo mažiau kai 1 mm iki apie 18 mm per metus. Dažnai pagalvėliniai augalai yra ilgaamžiai. Bestiebės naktižiedės dideli individai būna apie 350 metų amžiaus, kupstinės azorelės (Azorella compacta) – daugiau kaip 850 metų. Vienas pagalvėlinis augalas būna nuo kelių centimetrų iki 3 m ar didesnio skersmens. Lietuvoje savaiminių pagalvėlinių augalų labai mažai, prie jų galima priskirti tik smiltyninį gvazdiką (Dianthus arenarius). Apie 20 rūšių pagalvėlinių augalų auginama gėlynuose, alpinariumuose. Dažniausia auginami azorelės (Azorella), naktižiedės (Selene), vyrskydės (Androsace), smiltės (Arenaria), uolaskėlės (Saxifraga) ir kitoms gentims priklausantys pagalvėliniai augalai.
gauruotoji vyrskydė
849