Pagan (Pagãnas), vidurinių amžių mjanmų valstybė. Gyvavo 1044–1287 Indokinijos pusiasalio vakaruose.
Įkūrė Anavrahta (valdė 1044–77), suvienijęs beveik visą dabartinio Mianmaro teritoriją. 1057, užėmęs monų miestus-valstybes (Pietų Mianmaras), jis sukūrė vieną didžiausių valstybių Pietryčių Azijoje. Jo laikais valstybės sostine tapo Paganas – iš čia pavadinimas. Pagano pirkliai prekiavo su Kinija, Indija, Ceilonu. Valdovai turėjo neribotą despotinę valdžią. Valstybinė religija – budizmas.
Kjanzitahos valdymo laikais (1084–1112) Paganas suklestėjo; šalyje, ypač sostinėje, vyko didžiulės statybos (pastatyta apie 5000 šventyklų ir pagodų). Kjanzitaha valstybę stiprino ne tiek karinėmis, kiek diplomatinėmis priemonėmis. 13 a. Pagane sustiprėjo prieštaravimai tarp mjanmų ir monų. 13 a. pabaigoje nuo Pagano atsiskyrė pietuose gyvenantys monai. Valstybę dar labiau susilpnino 13 a. viduryje prasidėję mongolų antpuoliai; 1283 po Pagano kariuomenės pralaimėjimo mongolams ji pradėjo irti ir 1287 žlugo.