Paggiai, miestas Lietuvos vakaruose, Tauragės apskrityje, 27 km į pietvakarius nuo Tauragės; savivaldybės, seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 1544 gyventojai (2020). Miesto pietvakariniu pakraščiu teka Gėgė, į pietus nuo Pagėgių yra Velnežeris (Pagėgių ežeras). Iš šiaurės vakarų prieina Pagėgių, iš pietryčių – Mikitų miškai. Geležinkeliai į Klaipėdą, Šiaulius, Kaliningradą (Rusijos Federacija), plentai į Klaipėdą, Kauną, Rygą (Latvija), Kaliningradą; geležinkelio stotis. Šv. Kryžiaus, evangelikų liuteronų bažnyčios. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namai, gimnazija, pradinė, meno ir sporto mokyklos, lopšelis‑darželis, Vaiko globos centras, kultūros centras, biblioteka.
Pagėgių herbas
Architektūra
evangelikų liuteronų bažnyčia Pagėgiuose (apie 1933)
Bažnyčios: evangelikų liuteronų (apie 1933), Šv. Kryžiaus (1993, pašventinta 1997, architektai V. Kuliešius, G. Natkevičius). A. Mackaus gimnazijos rūmai (1935, restauruoti 2006); memorialinis kompleksas OFLAG‑53 SSRS karo belaisvių stovykloje žuvusių atminimui įamžinti (1977, skulptorius S. Šarapovas, architektas G. Baravykas).
Šv. Kryžiaus bažnyčia Pagėgiuose (1993, pašventinta 1997, architektai V. Kuliešius, G. Natkevičius).
2271
Istorija
Pagėgių kaimas pirmą kartą paminėtas 1307. 1785 karališkajame žemdirbių kaime buvo 39 sodybos. 1848–53 šalia Pagėgių nutiestas Tilžės–Klaipėdos plentas, 1866–75 – geležinkelis, įkurtos geležinkelio ir pašto stotys, kūrėsi miestelis. 1905–06 nutiestas geležinkelis iki Lauksargių, 1902 siaurasis geležinkelis iki Smalininkų, taip sukurtas geležinkelių mazgas.
1912 veikė gyvulių supirkimo bendrovė, žvyro karjerai, 2 kalvės, sūrinė ir kepykla. Pagal 1919 Versalio sutartį Pagėgiai (ir visas Klaipėdos kraštas) atskirti nuo Vokietijos. 1920–39 apskrities centras. 1923 kartu su visu Klaipėdos kraštu prijungti prie Lietuvos, gavo miesto teises ir plėtėsi. Iš Didžiosios Lietuvos į Pagėgius gyventi atsikėlė daug tarnautojų. Pastatyta nemažai naujų gyvenamųjų namų, administracinių pastatų. 20 a. 3–4 dešimtmetyje Pagėgiai buvo svarbus pasienio prekybos centras (klestėjo ir kontrabanda). Veikė muitinė, pasienio, saugumo ir vietinės policijos įstaigos, 3 bankai, Lietūkio skyrius, lietuvių choras, lietuvių tarnautojų – paštininkų, policininkų ir geležinkelininkų (1939 perkelta į Tauragės geležinkelio stotį) bibliotekos. Buvo F. Gronau spaustuvė su knygynėliu (1923–25), Sandoros draugijos knygynas (1934–39), K. Donelaičio progimnazija (1926–29) ir gimnazija (1929–39). 1930 pastatyta katalikų bažnyčia.
Pagėgiai
1939 03 Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą miesto raida sulėtėjo. Per SSRS–Vokietijos karą (1941–45) prie Pagėgių įkurtoje sovietinių karo belaisvių stovykloje žuvo apie 10 000 žmonių. 1943 nacių Vokietijos okupacinė valdžia miestą pavadino Ordenswalde. SSRS okupacijos metais pastatyta daug standartinių sovietinės architektūros pastatų, sunyko senieji. 1950–62 Pagėgiai buvo rajono centras. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę miestas vėl tapo svarbiu pasienio punktu. 1994 patvirtintas Pagėgių herbas. 1999 įsteigta Pagėgių savivaldybė.
1887 buvo 662, 1925 – 1404, 1932 – 4000, 1959 – 3436, 1970 – 3300, 1989 – 2568, 2001 – 2393, 2011 – 1941 gyventojas.
viešbutis Pagėgė
-Ordenswalde