Pagėgių apskritis

Paggių apskrits buvo Lietuvos pietvakariuose, į pietvakarius nuo Tauragės. Plotas 1925 ir 1938 buvo 939 km², 1949 – 762 km². Centras – Pagėgiai. Sudaryta 1920 iš 25 Klaipėdos krašto valsčių; 18 jų (Bubliškės, Galsdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainių, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rūkų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio) iki tol priklausė Tilžės apskričiai, 6 (Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žukų) – Ragainės apskričiai, 1 (Pervalkiškių) – Lankos apskričiai. 1923 su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 1938 apskrityje buvo 20 valsčių. 1939 03 Pagėgių apskritis su Klaipėdos kraštu užgrobta Vokietijos, priklausė Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardai. 1945 01 užimta SSRS kariuomenės, prijungta prie LSSR. 1945 buvo sudaryta iš 16 valsčių. 1950 06 pertvarkyta į Pagėgių rajoną. 1925 buvo 39 000, 1938 – 42 000 gyventojų.