Pageležių-Bareišių miškai

Pageleži-Barešių miška yra Jonavos rj. savivaldybės teritorijoje, 5 km į šiaurės rytus nuo Jonavos. Plotas 7200 ha, mišku apaugę 5750 hektarų. Susideda iš Pageležių, Bareišių, Bečių, Karčių, Lokėnėlių, Markutiškių, Stoškų miškų. Valstybinės reikšmės miškai sudaro 48 %, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioniniam padaliniui; iki 2018 priklausė Jonavos urėdijai. Likusieji miškai yra privatūs ir kitų juridinių asmenų. Masyvą išilgai kerta Kauno–Zarasų plentas. Masyvo pietvakarinis pakraštys siekia Šventąją, rytine dalimi teka jos intakai Geležė ir Krioklys, šiaurine dalimi – Neries intakas Lokys. Masyvo viduryje yra 4 ežerėliai (didžiausias Ilgajis). Reljefas lygus, vietomis pelkėtas, įsiterpę Ilgajo, Tabalų, Aklojo Ežero, Paąžuolynės ir Pageležių raisto durpynai. Miško augavietės derlingos, dažniausiai laikinai įmirkusios ir pelkinės. 89 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 10 % apsauginiai III grupės ir 1 % ekosistemų apsaugos. Kultūrinės kilmės medynų 20 %. Pušynų yra 45 %, beržynų 19 %, eglynų 26 %, juodalksnynų 5 %, drebulynų 3 %, baltalksnynų 2 %. Jaunuolynai sudaro 35 %, pusamžiai medynai 39 %, bręstantys 12 %, brandūs 14 %. Medynų vidutinis amžius 52 m., bonitetas II,0, skalsumas 0,73, tūris 200 m³/ha, vidutinis prieaugis 5,6 m³/ha. Masyvo pietinėje dalyje prie Šventosios – Upininkų botaninis draustinis. Masyve yra kultūros paveldo objektų (Lokėnėlių ir Dubių piliakalniai), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių (mažųjų erelių rėksnių, gervių, juodųjų gandrų).

Po II pasaulinio karo Pageležių‑Bareišių miškuose veikė Didžiosios Kovos apygardos A ir B rinktinių Lietuvos partizanai.

2355

-Bareišių miškas