Pagiria, miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, Šėtos seniūnijoje, 18 km į pietryčius nuo Ramygalos; parapijos centras. 326 gyventojai (2021). Per Pagirius teka Rudekšna. Plentas į Šėtą. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (nuo 1944). Medienos apdirbimo bendrovės Sagmeda, Dagmedis. Paštas (nuo 1906), medicinos punktas (1948), Šėtos gimnazijos Pagirių Adomo Jakšto pradinis ugdymo skyrius (1865–1911 valdinė pradinė, 1911–46 pradinė, 1946–57 progimnazija, 1957–59 septynmetė, 1959–2001 vidurinė, 2001–10 pagrindinė mokykla; veikia muziejus, įkurtas 2006), kultūros centras (1956), biblioteka (1950). Paminklas tremtiniams ir partizanams (1990). 2 km į pietryčius nuo miestelio rastas Aneliavos lobis.
Pagirių herbas
Istorija
16 a. pabaigoje minimas Pagirių dvaras, kaimas ir laukas. 1626 pastatyta bažnyčia. 1664 paminėtas miestelis. Pagiriai sunaikinti per 1700–21 Šiaurės karą. 1750 gavo savaitinio turgaus privilegiją. Nuo 1777 veikė parapinė mokykla.
Nuo 19 a. antros pusės iki 1950 Pagiriai buvo valsčiaus centras. 1908 atidaryta Saulės draugijos mokykla, 1908–14 veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1919 03–04 Pagiriuose Lietuvos partizanai kovojo su Sovietų Rusijos kariuomene. 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė kooperatyvas, smulkaus kredito bankelis, motorinis malūnas. 1941 antroje pusėje nacių okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Pagirių žydai. 1944 miestelis sudegė. 1944 09 09 Lietuvos partizanai kelyje iš Pagirių į Ukmergę sunaikino grupę sovietinių pareigūnų. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 13 Pagirių gyventojų. Sovietų okupacijos metais Pagiriai buvo apylinkės centras ir sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 2021 patvirtintas Pagirių herbas. 1866 buvo 403, 1897 – 522, 1923 – 424, 1959 – 313, 1970 – 442, 1979 – 511, 1989 – 546, 2001 – 523, 2011 – 358 gyventojai.
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (nuo 1944) Pagiriuose
1303
-Pagirys