Pagirnis

Pagrnis, Dieva Pagrniai, manoma, taip vadinti senovės lietuvių namuose laikyti žalčiai. Paminėti (Pagyrmis, Deywiey Pagirniey) 17–18 a. jėzuitų ataskaitose kaip namų dievai, spėjama, kad taip vadinami žalčiai. 1604 ataskaitoje Pagirnis paminėtas po namų, ugnies dievo Dimstipačio, laikomas t. p. namų dievu. Teigiama, kad 3 kartus per metus vyrai Pagirniui aukoja paršą (kai kur – jautį), moterys – gaidžius; šis vadinamasis dievas gyvenąs po girnų akmeniu, kur jam saugoma atitverta buveinė. 18 a. ataskaitose paminėti Dievai Pagirniai tapatinami su namų dievais, teigiama, kas jie turi žalčio pavidalą, gyven žmonių namuose jiems skirtuose induose arba namų kampuose, maitinami ir garbinami. Paniekinus juos, keršija (smaugia kūdikius, t. p. kenkia suaugusiesiems ir gyvuliams). Kai kurių mokslininkų nuomone, Dievai Pagirniai gali būti žalčių eufemizmas.