Pagramančio‑Didkiemio miškai

Pãgramančio‑Ddkiemio miška yra Šilalės rj. savivaldybės teritorijoje, 9 km į pietus nuo Šilalės. Plotas 3790 ha, mišku apaugę 3250 hektarų. Valstybinės reikšmės miškai sudaro 82 %, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioniniam padaliniui. Per rytų pakraštį eina Tauragės–Šilalės plentas. Reljefas rytinėje dalyje lyguminis, vakarinėje dalyje banguotas. Rytinė dalis nusausinta. Miško augavietės derlingos, dažniausiai laikinai įmirkusios. 93 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 5 % apsauginiai III grupės, 2 % rekreaciniai II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 20 %. Eglynų yra 61 %, beržynų 16 %, juodalksnynų 10 %, drebulynų 8 %, pušynų 2 %, baltalksnynų ir kitų lapuočių 1 %. Jaunuolynai sudaro 35 %, pusamžiai medynai 27 %, bręstantys 16 %, brandūs 22 %. Medynų vidutinis amžius 45 m., bonitetas II,0, skalsumas 0,74, tūris 200 m³/ha, vidutinis prieaugis 7,0 m³/ha. Rytinio masyvo dalis priklauso Pagramančio regioniniam parkui. Miškuose peri į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti paukščiai: mažieji ereliai rėksniai, vištvanagiai, juodieji gandrai, tetervinai, pilkosios meletos. 384 kvartale yra gamtos paveldo objektai: Tamošaičių akmuo ir ąžuolas.

Nuo 1944 Pagramančio‑Didkiemio miškuose prieš sovietų okupacinį režimą veikė Lietuvos partizanų būriai, sudaryti iš aplinkinių kaimų vyrų. Vėliau partizanų būriai įsijungė į Lydžio rinktinę. Miškuose daugiausia veikė P. Karbauskio (slapyvardis Margis) vadovaujami partizanai. Organizuotas partizaninis pasipriešinimas tęsėsi iki 1953, iki 1956 dar kovojo pavieniai partizanai.

2355

228

-Didkiemio miškas