pagreitis

pãgreitis, materialaus taško greičio didumo ir krypties kitimo spartą apibūdinantis vektorinis dydis. Pagreitis proporcingas judantį tašką veikiančiai jėgai F ir atvirkščiai proporcingas materialaus taško masei m: $a=\frac{F}{m}$. Akimirkinis pagreitis reiškiamas materialaus taško greičio v išvestine laiku t: $a=\frac{\text{d}v}{\text{d}t}$. Vidutinis pagreitis reiškiamas trupmena $\frac{∆v}{∆t}$, Δv – materialaus taško greičio pokytis per judėjimo trukmę Δt. Kreiva trajektorija judančio materialaus taško pagreitį sudaro 2 tarpusavyje statmenos komponentės: liestinis (tangentinis) pagreitis at, apibūdinantis akimirkinio linijinio greičio kitimą, ir radialusis pagreitis a_n, nukreiptas į trajektorijos kreivumo centrą. Materialusis taškas (kūnas), judantis su liestiniu pagreičiu, savo atskaitos sistemoje patiria inercinį pagreitį, nukreiptą priešpriešiais liestiniam pagreičiui (pvz., greitėjančiame automobilyje žmonės tvirčiau prispaudžiami prie sėdynių). Kampinio greičio ω kitimą apibūdina kampinis pagreitis: $a=\frac{\text{d}\omega }{\text{d}t}$. Laisvojo kritimo pagreitį g kūnas įgyja veikiant vien sunkio jėgai. Apibendrintasis pagreitis a_i nusako mechaninės sistemos i laisvės laipsnio apibendrintojo greičio kitimą (i = 1, ..., f, f – sistemos laisvės laipsnių skaičius). Slenkamojo judėjimo pagreitį galima matuoti tiesiogiai (akcelerometrais) ir netiesiogiai (pagal greičio laikines diagramas). Kampinis pagreitis matuojamas kampiniu akcelerometru, įvertinamas išmatavus liestinį pagreitį, netiesiogiai matuojamas nagrinėjant kampinio greičio laikines diagramas stroboskopiniu metodu. Laisvojo kritimo pagreitį galima įvertinti išmatavus L ilgio matematinės svyruoklės periodą T: $T=\mathrm{2\pi }\sqrt{\frac{L}{g}}$. Matavimo vienetai: m/s², kampinio pagreičio – rad/s², apibendrintojo pagreičio matmuo priklauso nuo apibendrintosios koordinatės matmenų.