pagrindnė mokyklà, bendrojo ugdymo mokyklos pakopa.
Lietuvoje pagrindinė mokykla įvesta 1998 vietoj devynmetės mokyklos.
Mokiniai, įgiję pradinį išsilavinimą, pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, kuri trunka 6 metus. Privaloma pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš dviejų dalių: pirma dalis (ketverių metų) įgyvendinama V–VIII klasėse, antra dalis (dvejų metų) įgyvendinama IX–X (gimnazijos I–II) klasėse. Antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokytis V klasėje, o VI klasėje antroji užsienio kalba yra privaloma. Nuo IX klasės (gimnazijos I) sudaromos sąlygos mokiniams pasirinkti dalykų modulius, mokytis pasirenkamųjų dalykų pagal polinkius ir gebėjimus.
Mokiniams iki 16 metų mokytis privaloma. Privalomasis mokymasis paprastai trunka iki X klasės.
Baigę pagrindinio ugdymo programą ir norėdami įgyti pagrindinio ugdymo išsilavinimą, mokiniai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Laikomi privalomieji lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės), matematikos ir pasirenkamieji gimtosios kalbos (pvz., baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai.
Pagrindinėje mokykloje mokiniui suteikiama dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindai, bendrasis raštingumas, technologinio raštingumo pradmenys, ugdoma tautinis sąmoningumas, siekis ir gebėjimas apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.
Įgiję pagrindinį išsilavinimą, toliau paaugliai gali mokytis pagal vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo programą.
Pagrindinio ugdymo programą įgyvendina pagrindinės, jaunimo, profesinės mokyklos, progimnazijos, gimnazijos.
2007/2008 buvo 566 valstybinės (107 485 mokiniai), 4 privačios (444 mokiniai) pagrindinės mokyklos. 2018/2019 buvo 361 valstybinė ir 14 privačių pagrindinių mokyklų.