Pagryžuvỹs, kaimas Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje, 4 km į vakarus nuo Tytuvėnų, abipus Gryžuvos (Dubysos kairysis intakas). 282 gyventojai (2021). Į pietus nuo kaimo yra Padubysio miškas. Pro Pagryžuvį eina Tytuvėnų–Kelmės plentas. Paštas, medicinos punktas, Aukštelkės socialinės globos namai, kultūros namai, biblioteka. Išlikę dvaro pastatai ir parkas. Gryžuvos kairiajame krante yra archeologinis paminklas – piliakalnis, vadinamas Kalvinų kalnu, Pilies kalnu. Archeologiniai radiniai (ne iš piliakalnio): akmeninis gludintas dviašmenis kirvis (Tytuvėnų muziejuje) ir akmeninis gludintas kirvis keturkampe pentimi (saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje).

Architektūra

Dvaro sodybą sudaro romantizmo bruožų turintys rūmai (1859, architektas F. Rimgaila, iš dalies restauruoti 2006, dabar Pagryžuvio kultūros centras), ūkiniai pastatai (tvartai, tarnų namai, svirnas, virtuvė‑skalbykla), angliškasis parkas (visi 19 a. vidurys).

2271

Istorija

Pagryžuvio kaimas pirmąkart paminėtas 1575. 18 a. Pagryžuvio dvaras priklausė didikams Šemetoms, vėliau – Pšeciševskių šeimai, nuo 1878 – Römeriams. Per I pasaulinį karą (1915) sunaikinta didelė dvaro biblioteka. Po I pasaulinio karo dvaras nacionalizuotas ir atiduotas jėzuitams. 1929–48 veikė jėzuitų vienuolynas. Veikė pradinė mokykla. Sovietų okupacijos metais Pagryžuvys buvo Kubilių apylinkės centras (1954–63), Gryžuvos kolūkio centrinė gyvenvietė. 1951 dvare įsikūrė Respublikinė plaučių tuberkuliozės sanatorija (nuo 2006 – pensionas). 1920 dvare buvo 15, 1923 – 63, 1959 kaime 203, 1970 – 235, 1979 – 336, 1989 – 506, 2001 – 461, 2011 – 360 gyventojų.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką