pagudnai, senprūsių gentis. Tarmė artima pamedėnų ir bartų tarmėms. Gentiniai ryšiai siejo pagudėnus su bartais.
9 a. jų svarbiausias prekybos centras buvo Drūsuo. 1237–38 juos užkariavo Vokiečių ordinas (VO). Prieš VO nuo 1243 iki 1250 ar 1251 pagudėnai dalyvavo Pirmajame prūsų sukilime (1242–49). 1244 pirmoje pusėje pagudėnai su kitais prūsais sumušė VO kariuomenę Kulmo žemėje prie Rensės ežero pelkių. Pagudėnai kovėsi ir Didžiajame prūsų sukilime (1260–74; pagudėnų vadai – Auktuma ir Linkus): su bartais 1271 sugriovė Christburgą ir sumušė VO kariuomenę (Christburgo mūšis), iki 1274 puldinėjo Elbingo pilį. Pagudėnai paskutiniai iš prūsų buvo nugalėti (ir dėl diduomenės išdavystės). Prieš VO pagudėnai dar buvo sukilę 1276–77 ir 1286 (pasinaudojo tuo, kad kryžiuočiai tuo metu kariavo Skalvoje ir Nadruvoje). Sukilimas buvo gana didelis: į pagudėnų nelaisvę pateko Elbingo ir Christburgo komtūrai, dalis šių pilių konventų riterių. Pabėgusius sukilėlius Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis apgyvendino Pietų Lietuvoje ir Juodojoje Rusioje.
baltai 11–12 amžiuje
pagudėnai ir kiti baltai 11–12 amžiuje
Pagudėje, ypač pietuose, pagudėnai išliko iki 16 amžiaus. Vėliau asimiliavosi su vokiečių ir lenkų kolonistais (šių pagausėjo po 1466 Torunės taikos, pagal kurią VO tapo Lenkijos karaliaus vasalu).
Elbingo apylinkėse išliko 8–12 a. turtingų pagudėnų kapų įkapių: su raiteliais laidoti žirgai puošniomis kamanomis, puošniais ginklais, sidabru puoštomis kalavijų makštimis.
Š: P. Dusburgietis Prūsijos žemės kronika Vilnius 1985. E. Gudavičius Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje Vilnius 1989; Užmirštieji prūsai Vilnius 1999.
1777