pailgosios smegenys

palgosios smẽgenys (myelencephalon, medulla oblongata), rombinių smegenų dalis. Be aiškios ribos prasideda nuo nugaros smegenų, kyla į viršų nedaug storėdamos ir pereina į tiltą. Skiriami ventralinis, šoniniai (lateraliniai) ir užpakalinis (dorsalinis) paviršiai. Ventralinis paviršius atsisukęs į smegenų pamato pusę, jame yra priekinis vidurinis plyšys su šoninėmis piramidėmis, sudarytomis iš motorinių laidų, jungiančių pusrutulių žievę ir nugaros smegenis. Šoninius paviršius sudaro į pailgąsias smegenis einantys nugaros smegenų šoniniai pluoštai, kurie viršuje suplonėja, atsiskiria nuo pailgųjų smegenų ir nueina į smegenėles, sudarydami jų apatines kojytes. Užpakalinis paviršius atsisukęs į smegenėles, jo viršutinė dalis ir tilto užpakalinis paviršius sudaro rombinę duobę – ketvirtojo skilvelio dugną. Pailgųjų smegenų paviršiuje yra 6 paskutinių galvinių nervų šaknelės. Pailgųjų smegenų baltoji medžiaga sudaryta iš nusileidžiančių į nugaros smegenis piramidinių laidų skaidulų. Pilkosios medžiagos svarbiausi dariniai – alyvinis branduolys, kurio neuronų skaidulos nueina į smegenėles ir kartu su jomis reguliuoja pusiausvyrą, ir tinklinis darinys, sudarytas iš įvairios formos ir dydžio neuronų, kurių aksonai jungiasi su visomis centrinės nervų sistemos dalimis. Pailgųjų smegenų funkcijos susijusios su pusiausvyros ir klausos organų veikla, jose yra gyvybiškai svarbūs centrai, reguliuojantys virškinimo, kvėpavimo, kraujo apytakos organų darbą, medžiagų apykaitą, raumenų tonusą, miegą.