Pajrio regiòninis párkas, saugoma gamtinė, kultūrinė ir rekreacinė sritis Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybių teritorijose, Pajūrio žemumoje. Plotas 5865 ha (2735 ha – sausumoje, 3130 ha – Baltijos jūroje). Apima žemyninio pajūrio atkarpą tarp Klaipėdos ir Palangos. Saugomas pajūrio kraštovaizdis, gamtinės ir kultūros paveldo vertybės, jūros biologinė įvairovė, jūriniai riedulynai. 53,5 % parko ploto užima jūra, 16,2 % – miškai, 7,1 % – natūralios pievos ir ganyklos, 1,3 % – pelkės, 1,0 % – vandens telkiniai, 8,6 % – žemės ūkio naudmenos, 2,1 % – gyvenvietės, 10,2 % – smėlynai ir kita. Aukščiausia parko vieta 37,8 m (Kalotės ežero pietrytinėje dalyje).
Gamtos objektai
Saugoma Lietuvos pajūrio žemyninės dalies (yra aktyvioje jūros veiklos zonoje) kraštovaizdis, pajūrio pakrantės kopų juosta, litorininės jūros (Litorinos jūra) suformuotas Nemirsetos kopagūbris, smėlėti paplūdimiai, pajūrio skardžiai, ledynmečio riedulynas (jūros ir pakrantės ruože nuo Olando kepurės iki Nemirsetos; susiformavęs dėl moreninio skardžio erozijos). Erozinis skardis (iki 18 m aukščio; kitais duomenimis, iki 24 m) Karklės apylinkėse – Olando Kepurė – gamtos paveldo objektas. Yra 2 ledyninės kilmės ežerai – Kalotės ežeras ir Plocis (Plazė), Šaipių pelkė. Didžiausi upeliai – Rikinė, Cypa, Tydeka (įteka į jūrą). Parke yra Plocio gamtinis rezervatas, 6 draustiniai (priskirti parko konservacinei zonai): Nemirsetos, Šaipių ir Olando Kepurės kraštovaizdžio, Karklės jūrinis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės etnokultūrinis. Vertingiausi gamtos kompleksai (rifai, užuomazginės, baltosios, pilkosios ir medžiais apaugusios kopos) sudaro europinės svarbos natūralias buveines.
Pajūrio regioninio parko gamtos paveldo objektas – Olando Kepurė
Augalija ir gyvūnija
sultingoji jūrasmiltė (Honckenya peploides)
Pajūrio regioninio parko teritorijoje auga smėlynams būdingos augalų bendrijos (sultingoji jūrasmiltė, druskė), 6 rūšys Rytų Baltijos endeminių augalų (baltijinis pūtelis, baltijinė stoklė, pajūrinė linažolė). Didžioji teritorijos dalis apaugusi medžiais ir krūmais; miškų zonoje vyrauja pušynai, yra juodalksnynų. Gyvena ūdros, ondatros, bebrai, dažni briedžiai. Aptikta apie 140 rūšių paukščių, iš jų 65 – perinčios (dirvoniniai kalviukai, raudonkojai tulikai, mažosios žuvėdros, gervės, jūriniai ereliai). 21 rūšis paukščių įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą (gaidukas, sakalas keleivis, urvinė antis, žuvininkas). Jūros pakrante driekiasi paukščių migracijos kelias. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos – dirvoninio kalviuko perimvietė, paukščių žiemavietė (jūroje tarp Karklės ir Palangos žiemoja rudakakliai ir juodakakliai narai, mažieji kirai, didieji dančiasnapiai, sibirinės gagos, ausuotieji kragai); žiemos metu čia susirenka daugiau kaip 10 000 paukščių.
Yra varliagyvių (nendrinė ir paprastoji rupūžės, česnakė) ir roplių (vikrusis ir gyvavedis driežai), nemažai bestuburių rūšių.
Kultūros vertybės
Saugomas etnografinis Karklės kaimas, Anaičių senkapynas, Kukuliškių piliakalnis (atrastas 2016). Nemirsetoje yra likęs rekonstruotas kurhauzo pastatas, Karklėje – senos sodybos ir kapinės. Kalotėje rasti kapai su akmenų vainikais. Išliko paskutinė nesugriauta 19 a. pabaigoje vokiečių statyta laivų gelbėjimo stotis.
Kitos lankytinos vietos
Gintaro muziejus (Palangoje). Įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai pajūriu (nuo Klaipėdos iki Palangos), pažintinis takas Litorina (istorinės Litorinos jūros krantu; linijinis, ilgis 2,8 km), Nemirsetos botaninis pažintinis takas (linijinis, ilgis 0,9 km); galima užsisakyti gidą. Apžvalgos aikštelė (Nemirsetoje). Informaciniai stendai. Stovyklavietės (prie Kalotės ežero). Vyksta Parko dienos, Žvejų regata, Senovinės ugnies naktis (paskutinį rugpjūčio šeštadienį).
Pajūrio regioninis parkas įsteigtas 1992. Nuo 1994 saugomas Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencijos.
tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens)
smiltyninis šepetukas (Corynephorus canescens)
pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria)
1323
2271