Pajrio žemumà, žemuma Lietuvos vakaruose. Ištįsusi 30–40 km pločio ruožu išilgai Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių. Rytuose pereina į Vakarų Žemaičių plynaukštę.
Susideda iš Baltijos pakrančių ir Nemuno deltos. Reljefas: plokščios smėlingos jūrinės ir aliuvinės terasos, limnoglacialinės lygumos, plokščios ir banguotos moreninės ir fliuvioglacialinės lygumos, moreniniai kalvagūbriai (Kalotės, Rimkų, Kintų, Ventės), pavienės moreninės kalvos, smėlio kauburiai, gūbriai, kopos. Fliuvioglacialiniais senslėniais teka Erla, Salantas, Minija (žemiau Salanto žiočių), Akmena, Tenžė. Yra keli ežerai (Krokų Lanka, Kalotės ežeras), Kintų tvenkinys. Senslėniai ir moreniniai kalvagūbriai rodo paskutinio ledynmečio ledyno pakraščio padėtį. Pleistoceno ledynai šioje žemumoje suklojo 100–120 m storio moreninio priemolio, limnoglacialinio molio, aleurito, fliuvioglacialinio žvirgždo ir smėlio dangą.
Pajūrio žemuma ties Klaipėda
Dirvožemiai: smėlžemiai, jauražemiai, išplautžemiai, salpžemiai, durpžemiai. Yra didelių miškų (Vaineikių miškai, Žalnių, Kūlupėnų, Darbėnų), pelkių (Nemuno deltos žemumoje). Jūros pakrantės ruožas apaugęs pušynais ir smėlio augalija, prisitaikiusia prie vėjų ir smėlio pustymo.
Pajūrio žemumos teritorijoje yra Pajūrio regioninis parkas, Nemuno deltos regioninis parkas, Kintų draustinis, Svencelės draustinis, Kliošių kraštovaizdžio draustinis.
Pajūrio žemumos dirvožemius 1956 tyrinėjo Č. Kudaba.
2341