Pajūris

Pajris, miestelis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 12 km į pietvakarius nuo Šilalės, Jūros kairiajame krante; seniūnijos, parapijos centras. 614 gyventojų (2021). Plentai į Šilalę, Šilutę. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830). Tauragės profesinio rengimo centro Pajūrio skyrius (nuo 2009). Paštas, ambulatorija (nuo 1955), gimnazija (1928–49 pradinė, 1949–66 septynmetė, aštuonmetė, nuo 1966 kurį laiką vidurinė, paskui iki 1986 aštuonmetė, 1987–2009 vidurinė mokykla), vaikų globos namai (nuo 1999), biblioteka (nuo 1952). Parkas (saugomas valstybės).

Pajūrio herbas

Istorija

15 a. paminėta Pajūrio žemė, 16 a. – Pajūrio valsčius ir privatus dvaras. 1780 pastatyta bažnyčia. 19 a.–20 a. pradžioje dvare veikė spirito varykla. 1852 leisti 3 prekymečiai ir savaitiniai turgūs. Per 1863–1864 sukilimą prie Pajūrio B. Dluskio sukilėlių būrys kovėsi su Rusijos imperijos kariuomene. 19 a. viduryje veikė parapinė mokykla. 1861–1915 Pajūris buvo valsčiaus, 1915–18 – apskrities centras.

20 a. pradžioje įrengtas vandens malūnas, lentpjūvė ir vilnų verpykla. 1935 įkurtas pranciškonų vienuolynas (1941 vienuoliams išsikėlus į Kretingą, vienuolyne įsteigta žemės ūkio mokykla). 1941 antroje pusėje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Tūbinių miške nužudyti Pajūrio žydai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Lydžio rinktinės Pajūrio būrio Lietuvos partizanai. Sovietų valdžia ištrėmė 4 Pajūrio gyventojus. Sovietų okupacijos metais Pajūris buvo apylinkės centras, kolūkio (nuo 1975 tarybinio ūkio) centrinė gyvenvietė. 2009 patvirtintas Pajūrio herbas.

1859 buvo 106, 1897 – 503, 1923 miestelyje 441, dvare 58, 1959 miestelyje 458, 1970 – 567, 1979 – 841, 1989 – 1218, 2001 – 872, 2011 – 784 gyventojai.

1303