pakaitnė motinỹstė, surogãtinė motinỹstė (lot. surrogatus – pasiūlytas vietoj kito), donorystės forma, kai moteris įsipareigoja pastoti bei išnešioti vaisių ir pagimdytą naujagimį atiduoti jo norinčiai porai atsisakydama į jį motinystės teisių. Naudojami pakaitinės motinystės būdai: moteris išnešioja kitos poros kūdikį (žmonos kiaušinėlis apvaisinamas laboratorijoje vyro sperma ir įsodinamas į pakaitinės motinos gimdą) arba pakaitinė motina apvaisinama kūdikio susilaukti norinčios šeimos vyro. Dėl pakaitinės motinystės pasirašoma sutartis, kurioje pakaitinė motina atsisako visų teisių į naujagimį, o būsimi tėvai įsipareigoja apmokėti su nėštumu ir gimdymu susijusias išlaidas, pasiimti naujagimį nepaisant jo sveikatos būklės. Atlyginimas pakaitinei motinai už išnešiojimą sutartyje nurodomas ne visada, nes kai kuriose pakaitinę motinystę įteisinusiose valstybėse (pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Nyderlanduose) pripažįstama tik altruistinė pakaitinė motinystė (komercinė pakaitinė motinystė įteisinta Indijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje ir kai kuriose kitose šalyse). Pakaitine motinyste dažniausiai naudojasi asmenys, dėl medicininių priežasčių negalintys turėti vaikų. 21 amžiaus pradžioje pakaitine motinyste pradėta naudotis ir dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, dėl nėštumo nenorinčios susigadinti išpuoselėtos figūros moterys, homoseksualios poros).
Pakaitinė motinystė naudota dar senovėje, teisiškai pirmą kartą apibrėžta Hamurapio įstatyme. Kai kurios tautos (pavyzdžiui, Pietų Afrikos, Havajų) pakaitinę motinystę laikė draugiškumo ženklu ir nesavanaudiška pagalba nevaisingoms poroms, kai kurių Europos valstybių (pavyzdžiui, Ispanijoje) karališkosios šeimos naudodavosi pakaitinės motinos paslaugomis, jei teisėta žmona negalėdavo pagimdyti sūnaus. Pakaitinė motinystė pradėta apibrėžti sutartimis Jungtinėse Amerikos Valstijose 20 amžiaus pabaigoje. 1988 Europos Tarybos Biologijos ir medicinos mokslų pažangos ekspertų ad hoc komitetas (nuo 1992 nuolatinis Bioetikos organizacinis komitetas) Europos Tarybos Ministrų tarybai pasiūlė dirbtinio apvaisinimo metodų naudojimo 21 principą (tarp jų – sutartys dėl pakaitinės motinystės neturi galioti, turi būti draudžiama bet koks tokio pobūdžio tarpininkavimas ir reklama, pakaitinė motinystė gali būti leidžiama, jei už ją negaunama jokio atlygio).
Lietuvoje pakaitinė motinystė neįteisinta.
2271