pakalnùtė (Convallaria), pakalnutinių (Convallariaceae) šeimos augalų gentis. 1 rūšis – paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis). Paplitusi Eurazijos vidutinio klimato juostoje ir Šiaurės Amerikoje. Daugiametis 25–30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis, šakotas, gausiai apaugęs šaknimis. Lapai 2 arba 3 pamatiniai, lancetiški, ilgakočiai, nusmailėjusia viršūne, pliki, lankiškai gysloti. Žiedai balti, varpelio pavidalo, labai kvapūs, nusvirę, susitelkę į kekes. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Vaisius – raudona uoga su 2–8 sėklomis. Sunoksta rugpjūčio mėnesį. Platina paukščiai. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Sudaro didelius ir tankius sąžalynus. Lietuvoje savaime auga spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose, pamiškėse, miško aikštelėse. Pakalnutės nuo seno sodinamos darželiuose, parkuose. Geriausiai auga šviesioje paunksmėje, po netankiais medžiais ir krūmais.
paprastoji pakalnutė
paprastosios pakalnutės vaisiai
Išvesta dekoratyvinių formų pilnaviduriais, dideliais, rausvais žiedais, margais lapais. Pakalnutė nuodingas, vaistinis, dekoratyvus augalas. Visame augale kaupiasi veikliosios medžiagos stipriai veikiančios širdies bei centrinės nervų sistemos veiklą. Nerekomenduojama laikyti pakalnučių puokščių namuose, nes ir jos gali turėti neigiamo poveikio širdies veiklai. Žiedai naudojami parfumerijoje. Pakalnutės lapai audinius dažo tamsiai žalia spalva. Pakalnutė dar vadinama: angelo skambučiai, gegutės gobtuvėlis, gegužio zvaneliai, gludutis, baltieji kankolėliai. Prancūzijos kaimuose yra išlikęs senas paprotys kasmet gegužės pirmą sekmadienį švęsti pakalnučių dieną.
paprastosios pakalnutės
858
-konvalija; -ožkabarzdė