Pãkarpatės vaivadijà (województwo podkarpackie) yra Lenkijos pietryčiuose. Ribojasi su Ukraina (rytuose) ir Slovakija (pietuose).
Plotas 17 926 km2. 2,09 mln. gyventojų (2021).
Centras – Rzeszówas (195 900 gyventojų, 2021); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Peremislis (58,4), Mielecas (58,2), Stalowa Wola (57,6), Krosno (45,1), Tarnobrzegas (44,9). Miesto gyventojų 41,3 % (2021; mažiausiai urbanizuota Lenkijos vaivadija). Pakarpatės vaivadija suskirstyta į 21 apskritį; 4 miestai turi apskrities teises (Krosno, Peremislis, Rzeszówas, Tarnobrzegas).
Pakarpatės vaivadijos pietinės ir pietrytinės dalies paviršius – Vakarų Karpatų kalnų išorinis (šiaurinis) pakraštys. Jame yra Vidurio Beskidų dalis – Žemasis Beskidas (vyrauja 600–800 m aukštis) ir Rytų Beskidų dalis – Vakarų Beščadai (vaivadijos aukščiausia vieta – Tarnicos kalnas, 1348 m). Einant į šiaurę paviršius žemėja, pereina į Vidurio ir Rytų Beskidų prieškalnes, Pakarpatę. Pakarpatės vaivadijos vidurinę ir šiaurinę dalį užima tektoninė įduba Sandomiero duburys (jos paviršius žemėja einant iš pietų į šiaurę nuo 300 iki 135 m). Šiaurės rytuose įsiterpia Roztoczės aukštumos pakraštys (didžiausias aukštis 390 m).
Sandomiero duburio vakarinė dalis – viena šilčiausių Lenkijos vietų (vidutinė metinė temperatūra daugiau kaip 8 °C), joje ilgas vegetacijos laikotarpis (215–225 dienos), per metus iškrinta 570–650 mm kritulių. Prieškalnėse vidutinė metinė temperatūra mažiau kaip 7,5 °C, kritulių 700–800 mm, kalnuose mažiau kaip 6 °C, kritulių iki 1200 mm (Beščaduose). Beveik visa vaivadijos teritorija yra Vyslos baseine; svarbiausios upės: Vysla (ja eina vaivadijos šiaurės vakarinė riba) ir jos intakai – Sanas (jo didžiausi intakai – Wisłokas, Lubaczówka, Tanewas) ir Wisłoka. Prie Sano ir Wisłoko upių yra dirbtinių vandens telkinių. Iš dirvožemių Pakarpatės vaivadijos šiaurėje vyrauja smėlžemiai ir jauražemiai, vidurinėje dalyje – derlingi rudžemiai, pietuose (kalnuose) – akmeningi ir molingi rudžemiai, Sano ir Wisłokos slėniuose yra salpžemių.
Miškingumas apie 35 %. Didžiausi miškų (daugiausia bukų ir kėnių‑bukų) masyvai yra kalnuose (miškingiausia – Beščadų apskritis). Veisiasi retų rūšių gyvūnai – rudieji lokiai, stumbrai (introdukuoti), lūšys, vilpišiai, ereliai rėksniai, bitininkų šeimos paukščiai, Eskulapo gyvatės.
Saugomos teritorijos užima apie 45 % Pakarpatės vaivadijos ploto. 2 nacionalinai parkai: Beščadų (1992 įtrauktas į UNESCO tarptautinį Rytų Karpatų biosferos rezervatą; dalis rezervato yra Slovakijoje ir Ukrainoje) ir Maguros (dalis parko yra Mažosios Lenkijos vaivadijoje). 10 kraštovaizdžio parkų, 93 gamtos rezervatai.
Pakarpatės vaivadija – pramoninė agrarinė vaivadija. Ūkio šakos menkai restruktūrizuotos ir modernizuotos. Veikia Pakarpatės mokslo ir technologijų parkas Aeropolis (Rzeszówe), Mieleco ir Tarnobrzego laisvosios ekonominės zonos. Svarbiausios naudingosios iškasenos – siera (Sandomiero duburio šiaurinėje dalyje ir Lubaczówo apylinkėse), nafta ir gamtinės dujos (Krosno‑Jasło naftingajame baseine ir Pakarpatėje); yra klinties, mergelio, smiltainio, diatomito, anhidrito, molio, kaolino, rusvųjų anglių, smėlio, žvyro, durpių, mineralinio ir geoterminio vandens.
Maisto (mėsos, malimo, alaus, vaisių ir daržovių, cukraus, pieno), chemijos (farmacijos, gumos, mineralinių trąšų, plastikų, cheminio pluošto) ir naftos chemijos, elektronikos, metalo ir medienos apdirbimo, baldų, stiklo, keramikos, trikotažo, siuvimo pramonė. Metalurgija, statybos, kelių tiesimo mašinų, staklių, sraigtasparnių, automobilių, tiksliųjų prietaisų gamyba. Pramonės svarbiausi centrai: Rzeszówas, Peremislis, Tarnobrzegas, Krosno.
Gamtinės sąlygos palankios žemdirbystei (ir ekologinei). Žemės ūkio naudmenos užima 52,6 % teritorijos (35,8 % – ariamoji žemė, 16,1 % – pievos ir ganyklos, 0,7% – sodai); daug dirvonuojančių žemės plotų. Auginama javai (daugiausia kviečiai, rugiai, miežiai), bulvės. Daržininkystė, sodininkystė. Veisiama galvijai, avys. Turizmas, žiemos sportas (svarbiausias regionas – Beščadai ir Žemasis Beskidas), poilsio centrai, kurortai (Iwonicz‑Zdrójus, Rymanów‑Zdrójus, Horyniec Zdrójus); lankoma istoriniai miestai, rūmai, pilys, medinės architektūros objektai. Per Pakarpatės vaivadijos teritoriją eina Krokuvos–Rzeszówo–Peremislio–Lvovo (Ukraina) geležinkelis ir plentas. Rzeszówo‑Jasionkos tarptautinis oro uostas.
Pakarpatės vaivadija įkurta 1999 vietoj buvusių Rzeszówo, Peremislio, Krosno (be Bieczo valsčiaus) vaivadijų ir dalies Tarnobrzego bei Tarnówo vaivadijų.
-podkarpackie