pakartójimas, retorinė sintaksinė figūra, tų pačių žodžių ar pasakymų vardijimas, skirtas sutelkti dėmesiui, pabrėžti minties svarbai, daiktų gausai, veiksmo trukmei. Pvz.: Šiandien taip elegantiškai sninga, / Sninga žemėn medžių žiedais (A. Miškinis). Pakartojimas stilistiškai suaktyvina, prasminiais akcentais įteigia adresatui mintį, padeda argumentuotai prieiti prie išvados, pvz., Paukštis danguje yra dangaus paukštis? / Kristus medyje yra medžio Kristus? / Kristus žemėje yra žemės Kristus? / Kristus bažnyčioj yra bendras Kristus? / Kristus danguj yra Dievo Kristus? / Kristus širdy yra mano Kristus? (S. Geda). Pagal kartojamų žodžių ar frazių išdėstymą sakinių, eilučių ar pastraipų pradžioje, pabaigoje, šalia vienas kito, eilutės viduryje ir kitais variantais skiriamos pakartojimo atmainos: anafora, epifora, simploka, diafora (to paties žodžio pakartojimas vieną kartą bendra prasme, kitą – su išskirtine konotacija, paslėpta žodžio reikšme, pvz., Nuotaikos yra nuotaikos. Šiek tiek džiaugsmo, jeigu tavo nuotaikos nėra vien tavo nuotaikos, o ir kitų žmonių savijauta, S. Geda), įrėminimas (pradžios segmento pakartojimas teksto pabaigoje, pvz., Karalius mirė. Tegyvuoja karalius!), anadiplozė (sakinio, eilutės ar frazės pabaigoje pavartoto žodžio ar posakio pakartojimas gretimo sakinio ar frazės pradžioje, pvz., Man atrodo, kad didvyrio mums labiausiai ir šiandien stinga, stinga didelės ir kilnios asmenybės, didelio ir garbingo žmogaus, J. Aistis).
923