Pakistãno gyvéntojai. Pakistanas − daugiatautė valstybė. Apie 45 % šalies gyventojų yra pandžabai, apie 16 % puštūnai, apie 14 % sindhai, apie 10 % muhagirai (išeiviai iš Indijos), apie 5 % beludžiai (1990). Pandžabai gyvena daugiausia Pakistano rytuose (Indo lygumos šiaurėje ir vidurinėje dalyje), puštūnai – šiaurėje ir šiaurės vakaruose (Afganistano pasienio kalnuose), sindhai – pietuose (palei Indo žemupį), beludžiai – vakaruose. Nuo 1980 dar gyvena apie 3 mln. pabėgėlių iš Afganistano. Valstybinės kalbos – urdu ir anglų. 96,4 % gyventojų – musulmonai, apie 3,6 % išpažįsta kitas religijas (krikščionybę, hinduizmą) (2010).
Karači
kaimas kalnų pakraštyje (Kahano slėnis, 2016)
Po 1947 Didžiajai Britanijai valdomą Indiją padalijus į 2 nepriklausomas valstybes – Indiją ir Pakistaną, iš Pakistano į Indiją išvyko apie 12 mln. hinduistų ir sikhų, į šalį atvyko apie 7 mln. musulmonų. Dėl didelio natūralaus gyventojų prieaugio (apie 30 ‰ kasmet) gyventojų sparčiai daugėja (1951 buvo 33,7 mln., 1961 – 42,9 mln., 1972 – 65,3 mln., 1981 – 84,3 mln., 2019 – 233,5 mln. gyventojų). 36,0 % Pakistano gyventojų yra iki 15 m., 59,1 % – nuo 15 iki 65 metų (2019). Vyrai sudarė 51 % šalies gyventojų, moterys – 49 %. 35,1 % suaugusiųjų neraštingi. Gyventojų vidutinis tankis 206,2 žm./km2 (2017). Tankiausiai gyvenama Pandžabo (358 žm./km2), rečiausiai – Beludžistano (18 žm./km2) provincijose. Vyksta vidinė migracija iš kaimų į miestus. Miesto gyventojų 37,2 % (2019). 2017 bedarbiai sudarė 6 % ekonomiškai aktyvių gyventojų.
kaimas Pakistane (Tharpakar Sindh, 2019)
https://s.vle.lt/diagramos/175.html
1
2
skliaustuose nurodytas aglomeracijos gyventojų skaičius
Pakistano dirbančių gyventojų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos sritis (2008)
Pakistano konstitucinė santvarka
Pakistano partijos ir profsąjungos