Pakistano švietimas

Pakistãno švietmas

Iki Didžiosios Britanijos kolonizacijos berniukai buvo mokomi brahmanų skaityti ir rašyti, t. p. musulmonų mokyklose ir medresėse. 6 a. pr. Kr. įkurta Taksilos budistų mokykla laikoma aukštojo mokslo užuomazga. 1918 Indijoje priimtas privalomo mokslo įstatymas; praktiškai neįgyvendintas (1931 apie 90 % gyventojų buvo neraštingi). 1947 paskelbus nepriklausomybę šalyje veikė Didžiosios Britanijos švietimo sistemos modelis. 1950 pradėta švietimo reforma: nacionalizuotos privačios mokyklos, daug kur mėginta dėstomąją anglų kalbą pakeisti urdu kalba. 1973 priimtas įstatymas dėl privalomo ir nemokamo pradinio ir pirmosios vidurinės mokyklos pakopos mokslo 6–14 m. vaikams, 1992 – dėl privalomo ir nemokamo vidurinio mokslo 6–17 m. vaikams. Berniukai ir mergaitės mokosi skyrium. Dauguma moterų neraštingos (1992 tik 22 % moterų buvo raštingos). Dėstoma urdu ir anglų kalbomis. Švietimui vadovauja Švietimo ministerija ir jai pavaldus Moterų raštingumo plėtotės departamentas.

Yra dvi švietimo sistemos: tradicinė – dėstoma islamo dalykai, urdu, arabų, persų kalbos (ypač konservatyvus mokslas yra medresėse) ir šiuolaikinė – sudaryta pagal Europos švietimo sistemą, apima ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo ir aukštąsias mokyklas. Veikia valstybinės ir privačios mokyklos. Privačias ikimokyklines įstaigas lanko 3–6 m. vaikai. Penkiametę pradinę mokyklą vaikai pradeda lankyti nuo 6 metų. Bendrojo lavinimo vidurinė mokykla susideda iš penkiametės bendrojo lavinimo vidurinės (11–16 m. vaikams) ir dvimetės bendrojo lavinimo aukštosios vidurinės (16–18 m. jaunuoliams) mokyklų. Baigusieji bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą gali mokytis dvimetėje (16–18 m. jaunuoliams; suteikia profesinę kvalifikaciją) bendrojo lavinimo technikos vidurinėje mokykloje.

Pakistano moksleivės (Khyber Pakhtunkhwa)

Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro Allamos Ikbalio atvirasis (įkurtas 1974 Islamabade), Pakistano virtualusis universitetai, mokymo centrai, įvairūs kursai.

Aukštasis mokslas mokamas. Nuo 2002 aukštąjį mokslą tvarko Aukštojo mokslo komisija. Veikia valstybiniai, privatūs universitetai, institutai ir koledžai. 2006 buvo 124 universitetai, iš kurių 56 privatūs (universitetuose iš viso buvo 424 010 studentų, 37 510 dėstytojų). Svarbiausios aukštosios mokyklos: Pandžabo (įkurtas 1882 Lahore), Žemės ūkio (įkurtas 1909 Faisalabade), Inžinerijos ir technologijų (įkurtas 1923 Lahore), Sindho (įkurtas 1947 Haidarabade), Pešavaro (įkurtas 1950), Karači (įkurtas 1951), Burdvano (įkurtas 1960), Kvaid-i-Azamo (įkurtas 1965 Islamabade), Beludžistano (įkurtas 1970), Islamo (įkurtas 1980 Islamabade) universitetai.

Mokslinius tyrimus atlieka aukštosios mokyklos, Astronomijos observatorija (įkurta 1920 Lahore), Pakistano mokslų akademija (įkurta 1953 Islamabade).

Didžiausios bibliotekos: Pandžabo viešoji (įkurta 1884 Lahore), Karači universiteto (įkurta 1952).

Didžiausi muziejai: Pakistano nacionalinis (įkurtas 1950), Archeologijos (įkurtas 1928 Ravalpindi), Lahoro (įkurtas 1864), Pešavaro (įkurtas 1906).

Pakistano kultūra

2271

Pakistanas

Pakistano gamta

Pakistano gyventojai

Pakistano konstitucinė santvarka

Pakistano partijos ir profsąjungos

Pakistano ginkluotosios pajėgos

Pakistano ūkis

Pakistano istorija

Pakistano literatūra

Pakistano architektūra

Pakistano dailė

Pakistano muzika

Pakistano kinas

Pakistano žiniasklaida