Pakistãno kis
Bendroji ūkio apžvalga
Pakistanas – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė su besiplėtojančia pramone. Ūkiui stiprėti trukdo didelės karinės išlaidos (branduolinėms programoms ir kita), įtempti santykiai su Indija ir Afganistanu, vidaus politikos nestabilumas, korupcija, t. p. žemas išsimokslinimo lygis, neišplėtota infrastruktūra. Apie 40 % Pakistano gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. 1991 pradėtos vykdyti ūkio reformos, skatinančios užsienio šalių investicijas; 2000 tiesioginės užsienio investicijos siekė 32 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių.
2008 BVP sudarė 167,64 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 439,56 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1044 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 2738 JAV doleriai). Užsienio skola 35,69 mlrd. JAV dolerių (2004).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Pakistano BVP sudarė 346,343 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1323,645 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1538 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 5878 JAV dolerius). Infliacija 11,8 % (2024 05).
Pramonė
Svarbiausia naudingoji iškasena yra gamtinės dujos (ištekliai 793 mlrd. m3; 2008), gaunamos Sui (Beludžistano ir Pandžabo provincijų pasienyje), Adhi (Pandžabo provincija), Kandhkoto ir Mazarani (Sindho provincija) telkiniuose. Beludžistano provincijoje kasama vario rūda ir auksas (Rekodiko telkinys), chromo, geležies, cinko rūdos, antimonitas, Sindho − akmens ir rusvosios anglys, Pandžabo − akmens druska, Šiaurės vakarų pasienio − laužiamas marmuras, kasami juvelyriniai akmenys (smaragdai, korundai, peridotai, kvarcai ir kiti). Dar kasama feldšpatai, molis, klintys, kreida, gipsas, dolomitas, boksitai, ochra, talkas, siera, nedideliais kiekiais gaunama nafta (Potvaro plokščiakalnyje, ištekliai 289 mln. barelių; 2008). Naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
marmuro laužykla (Khyber Pakhtunkhwa)
2007 pagaminta 93,3 mlrd. kWh elektros energijos. 65,2 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės (kūrenamos anglimis, gamtinėmis dujomis ir nafta), 32,5 % − hidroelektrinės (didžiausios − Tarbelos prie Indo upės, galia 2100 MW; Manglos prie Džhelamo upės, 600 MW), 2,3 % − branduolinės elektrinės (2006). Apie 70 % kaimo vietovių neelektrifikuota.
Apdirbamoji pramonė sukuria 19,4 % Pakistano BVP, joje dirba 13,8 % dirbančių gyventojų.
Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka yra tekstilės pramonė, gaminanti daugiausia medvilninius (didžiausi centrai − Karači, Haidarabadas, Faisalabadas, Bahavalpuras, Lahoras), vilnonius (Ravalpindi, Ralkana), šilkinius (Lohri, Lahoras) ir dirbtinio pluošto audinius. Chemijos pramonės įmonės gamina azoto (Multane), fosforo trąšas, natrio hidroksidą, padangas (Karači), dažus (Karači, Lahoras), vaistus, maisto − cukrų (Mardanas, Mirpur Khasas, Badinas), aliejų, miltus, gaiviuosius gėrimus, perdirba vaisius ir daržoves, apdoroja žuvis ir kitus jūros gyvūnus (daugiausia krevetes). Dar yra laivų statybos, motociklų, staklių, geležinkelio riedmenų, sporto inventoriaus gamybos, naftos perdirbimo (Karači, Ravalpindi, Multane), statybinių medžiagų (cemento), plaušienos ir popieriaus pramonės įmonių. Audinių, kilimų, bižuterijos, puodininkystės, metalo, keramikos dirbinių amatai (daugiausia mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse).
tekstilės fabrike
Pakistano apdirbamosios pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
1
2
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis − svarbiausia Pakistano ūkio šaka. Dirbamoji žemė užima apie 28 % Pakistano teritorijos (daugiausia Indo upės slėnyje); drėkinama 182 300 km2 (2003). 20 a. 6 dešimtmetyje žalioji revoliucija (padidinti pasėlių plotai, pradėti auginti genetiškai modifikuoti javai) lėmė žemės ūkio gamybos padidėjimą. Vyrauja iki penkių hektarų, Šiaurės vakarų pasienio provincijos kalnų slėniuose − iki dviejų hektarų ploto ūkiai. Beveik visame Pakistane (išskyrus kalnuotas vietoves) yra du žemės ūkio sezonai: kharifas − vasarą, musonų laikotarpiu (auginama daugiausia ryžiai, kukurūzai, vilnamedžiai, cukranendrės) ir rabi − žiemą (dirbtinai drėkinamose teritorijose auginami kviečiai, miežiai).
Svarbiausi maistiniai augalai − kviečiai (auginami daugiausia Pandžabo provincijoje ir Indo upės slėnyje), ryžiai (Indo žemupyje), miežiai, kukurūzai (Pandžabo provincijoje ir Pešavaro apylinkėse), soros, sorgai (nedrėkinamose teritorijose), bulvės, svogūnai, obelys, kriaušės, granatmedžiai, vynmedžiai (kalnų slėniuose), mangai, datulės, citrusiniai augalai (oazėse). Svarbiausi pramoniniai augalai − vilnamedžiai (Pandžabo provincijoje, Indo upės žemupio slėnyje), cukranendrės, tabakai (Šiaurės vakarų pasienio ir Pandžabo provincijose), rapsai, sezamai. Pakistano augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Pusdykumėse ir kalnuose veisiama avys, ožkos, Pandžabo provincijoje − galvijai (ir buivolai), naminiai paukščiai. Darbo jėgai veisiami asilai, kupranugariai, arkliai. Bitininkystė. Pakistano gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
piemenys gena ožkų bandą (Baltistanas)
Kertamas miškas. 2006 paruošta 28,9 mln. m3 medienos; didžiausia dalis medienos sunaudojama kurui.
2005 sugauta 434 900 t žuvų ir kitų jūros gyvūnų, surinkta 80 600 t vandens augalų.
3
4
5
Turizmas
Turizmas dėl nestabilios Pakistano politinės padėties, islamo fundamentalistų išpuolių, prastos infrastruktūros yra menkai išplėtotas. 2006 Pakistaną aplankė 839 500 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 899 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Jungtinės Karalystės (32 % visų užsienio turistų), JAV (15 %), Afganistano (10 %), Indijos (8 %). Labiausiai turistų lankoma Mohendžo Daro, Taksilos archeologinės vietovės, Lahoro fortas, sodai Šalamar (visi pasaulio paveldo vertybės), nacionaliniai parkai, laukinių gyvūnų rezervatai. Populiarus alpinizmas (kopimas į Himalajų ir Karakorumo kalnus), žiemos sportas.
Lahoro fortas
Transportas
Geležinkelių yra 8163 kilometrai (2006). Svarbiausias geležinkelis eina iš Karači į Pešavarą (jungia Indo upės slėnio miestus), iš vakarų į rytus eina Kvettos−Sukkuros, Lahoro−Amritsaro (Indija) geležinkeliai. Automobilių kelių yra 259 758 km, iš jų 162 879 km – su kieta danga (2005). Per Pakistaną eina Karači−Lahoro−Ravalpindi−Pešavaro automobilių magistralė, t. p. plentai, jungiantys Pakistano didžiausius miestus (Faisalabadą, Ravalpindi, Multaną). Laivuojamas Indo žemupys. Karači (didžiausias), Kasimo, Gvadaro jūrų uostai. 2006 buvo įregistruoti 53 prekybiniai laivai; prekybinio laivyno tonažas 414 600 bruto tonų. Tarptautiniai oro uostai Karači, Lahore, Ravalpindi, Pešavare ir Kvettoje. 2008 buvo 2076 km naftotiekių, 10 402 km dujotiekių ir 792 km naftos produktotiekių.
kelias Balochistane
Bankai
Centrinis bankas – Pakistano valstybinis bankas (State Bank of Pakistan, įkurtas 1948, nacionalizuotas 1974, būstinės Karači ir Islamabade). 2010 pradžioje veikė 49 komerciniai bankai (4 valstybiniai, 6 specializuotieji, 20 privačių, 5 vadinamieji Islamo, 7 vadinamieji mikrofinansiniai bankai, 7 užsienio bankų skyriai), 8 plėtros finansų institucijos. Pakistano piniginis vienetas – Pakistano rupija, įvesta 1948, lygi 100 paisų (iki 1961 buvo lygi 16 anų, 64 paisoms arba 192 pajams). Veikia Karači (įkurta 1947, didžiausia), Lahoro (įkurta 1970) ir Islamabado (įkurta 1989) vertybinių popierių biržos.
Užsienio prekyba
Pakistano užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2005)
Užsienio prekybos balansas neigiamas.
2008 eksportuota prekių už 20,62 mlrd. JAV dolerių (daugiausia tekstilės, odos, chemijos pramonės gaminių, sporto inventoriaus, ryžių, daržovių), importuota už 35,38 mlrd. JAV dolerių (daugiausia naftos ir jos produktų, mašinų ir transporto priemonių, chemijos pramonės gaminių, mineralinių žaliavų).
2022 daugiausia eksportuota tekstilės gaminių, drabužių, rūdų, vario ir jo gaminių (daugiausia į JAV, Kiniją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Nyderlandus), daugiausia importuota naftos produktų, elektros mašinų ir jų dalių, mechaninių įrengimų, geležies ir plieno, farmacijos gaminių (daugiausia iš Kinijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Indonezijos, JAV, Saudo Arabijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva į Pakistaną 2009 eksportavo prekių už 171,0 mln. litų, importavo iš Pakistano prekių už 28,8 mln. litų.
2022 Lietuvos ir Pakistano prekybos apyvarta sudarė 55,87 mln. eurų. Lietuva į Pakistaną eksportavo prekių už 18,25 mln. eurų (daugiausia juodųjų metalų), importavo iš Pakistano prekių už 37,62 mln. eurų (daugiausia medvilnės, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, cheminių pluoštų, tekstilės dirbinių). Pakistano tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 0,45 mln. eurų, informacija apie Lietuvos tiesiogines užsienio investicijas yra konfidenciali.
Pakistano BVP struktūra (2008)
2271
-Pakistano pramonė; -Pakistano žemės ūkis; -turizmas Pakistane; -Pakistano transportas; -Pakistano bankai; -Pakistano užsienio prekyba; -Pakistano ekonominiai ryšiai su Lietuva
Pakistano konstitucinė santvarka
Pakistano partijos ir profsąjungos