paklausos kreivė

paklausõs kreiv, grafinis prekės ar paslaugos paklausos ir šios prekės ar paslaugos kainos ryšio vaizdas.

Paklausos kreivę sudaro visi įmanomi prekės ar paslaugos kainos ir jos paklausaus kiekio, kurį šia kaina nori ir gali nupirkti vartotojai, deriniai, kai kiti paklausą veikiantys veiksniai nekinta.

Kitaip nei įprasta matematikoje, brėžiant paklausos kreivę kaina P (nepriklausomas kintamasis) dažniausiai vaizduojama vertikaliojoje, o paklausus kiekis Q (priklausomas kintamasis) – horizontaliojoje koordinačių ašyje. Paklausos kreivė grafiškai atspindi paklausos dėsnį: dėl prekės ar paslaugos kainos ir paklausaus kiekio atvirkštinės priklausomybės paklausos kreivė dažniausiai turi neigiamą nuolydį ir tik išimtiniais atvejais, pvz., Giffeno prekėms ir kitoms prekėms bei paslaugoms, kurių perkama daugiau padidėjus jų kainoms, paklausos kreivės nuolydis yra teigiamas. Prekės ar paslaugos kainai sumažėjus nuo P₁ iki P₂, rinka toje pačioje kreivėje D pereina iš taško A į tašką B, kuriame paklausus kiekis padidėja nuo Q₁ iki Q₂. Kai pakinta kiti paklausą veikiantys veiksniai (pvz., vartotojų pajamos, panašių prekių ar paslaugų kainos) ir dėl to paklausa padidėja, už tą pačią kainą perkamas didesnis prekės ar paslaugos kiekis, paklausos kreivė pasislenka į dešinę nuo koordinačių pradžios (kreivė D₁). Priešingai, kai dėl išorinių veiksnių poveikio paklausa sumažėja, už tą pačią kainą perkama mažiau, paklausos kreivė pasislenka į kairę (kreivė D₂).

paklausos kreivė

Makroekonominėje analizėje naudojama visuminės paklausos kreivė, kuri parodo atvirkštinį bendrojo kainų lygio šalyje ir visuminės paklausos masto ryšį, kai prekių ir pinigų rinkos yra pusiausvyroje.

Paklausos kreivės ir pasiūlos kreivės susikirtimo taške nusistovi rinkos pusiausvyra.

2687