paklausõs teòrijos, ekonominės teorijos, kurios ekonominio augimo ir užimtumo svarbiausiu veiksniu laiko visuminės paklausos lygį. Paklausos teorijų pradžia tapo Austrų mokyklos atstovų darbai. C. Mengeris susiejo prekių vertę ne su pasiūlos veiksniais, bet su naudingumu, kurį jos teikia vartotojams ir kuris lemia šių prekių paklausą (ribinio naudingumo teorija). E. von Böhm‑Bawerkas teigė, kad esamosios ir būsimosios vartotojų paklausos santykis nulemia panaudoto kapitalo kainą. Kembridžo mokyklos pradininkas A. Marshallas savo paklausos ir pasiūlos teorijoje prekės paklausą susiejo su jos ribiniu naudingumu vartotojams, o pasiūlą – su ribinėmis gamybos išlaidomis. 20 a. 4 dešimtmetyje J. M. Keynesas pasiūlė idėją, kad šalies BVP, užimtumo lygį (kai nekinta gyventojų skaičius ir taikomos technologijos) ir jų pokyčius lemia visuminės paklausos lygis, kuris priklauso nuo autonominių išlaidų (investicijų ir valstybės išlaidų) masto. Remdamiesi šiuo teiginiu J. M. Keyneso pasekėjai sukūrė keinsizmo teoriją, kurios pagrindas yra visuminės paklausos valstybinis reguliavimas: didinant autonomines išlaidas ir taip skatinant paklausą galima daryti įtaką visuminei pasiūlai, didinti BVP ir užimtumą. Plėtodamas J. M. Keyneso idėjas, neokeinsizmo atstovas J. R. Hicksas 1937 sukūrė IS‑LM modelį, grafiškai vaizduojantį bendrąją prekių ir pinigų rinkų pusiausvyrą. Šį modelį išplėtojo ir išpopuliarino kitas šios mokyklos atstovas A. H. Hansenas. IS‑LM modelis iš esmės yra visuminės paklausos modelis, paaiškinantis fiskalinės ir pinigų politikos poveikį visuminei paklausai ir pusiausvyros pajamoms. R. A. Mundellis ir M. Flemingas IS‑LM modelį pritaikė atvirajai ekonomikai, įtraukdami į jį užsienio prekybos ir kapitalo judėjimo veiksnius (vadinamasis Mundellio‑Flemingo modelis). H. R. F. Harrodas ir E. D. Domaras sukūrė Harrodo ir Domaro ekonomikos augimo modelį, apibūdinantį netobulosios konkurencijos rinkų pokyčius ilguoju laikotarpiu. Šiame modelyje makroekonominę pusiausvyrą t. p. lemia visuminė paklausa ir jos svarbiausias elementas – investicijos, kurios veikia BVP prieaugį per multiplikatoriaus mechanizmą. J. M. Keyneso ir jo sekėjų dėka paklausos teorijomis pagrįsti makroekonominiai modeliai plačiai naudojami su ekonominio aktyvumo lygio didinimu susijusioms ekonominėms problemoms spręsti.
2687