Pãkretuonės gyvénvietės, trys akmens amžiaus gyvenvietės Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurę nuo Pakretuonės kaimo, Kretuono ežero vakariniame krante. 1976–79, 1986–87, 1992–95 Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (1976–94 vadovas A. Girininkas, 1994–95 – Tomas Ostrauskas) ištyrė 856 m2 plotą.
Pirmoji gyvenvietė
pirmosios gyvenvietės Narvos kultūros keramikos dirbiniai
Pakretuonės pirmojoje gyvenvietėje (plotas 536 m2) rasta medinių stačiakampio formos pastatų fragmentų, 9 židiniai. Radiniai: ginklai (strėlių antgaliai), darbo įrankiai (peiliai, akmeniniai tinklų pasvarai, gremžtukai, grąžtai), titnago nuoskalos ir skaldytiniai, keramikos dirbiniai (29 puodai). Gyventojai vertėsi žvejyba, medžiokle, maisto rinkimu. Gyvenvietė datuojama trečiu–antru tūkstantmečiu prieš Kristų.
Antroji gyvenvietė
Vėlyvojo bronzos amžiaus ir 10–11 a. po Kr. kultūriniuose sluoksniuose rasta darbo įrankių (svarelis, peiliukas), keramikos dirbinių, akmenų krūsnių. To laikotarpio gyventojai vertėsi medžiokle, žvejyba, gyvulininkyste, iš vilnų verpė siūlus, audė audinius.
Trečioji gyvenvietė
Pakretuonės trečiojoje gyvenvietėje (aptikta 1986) 320 m2 plote rasta pusiau žeminių ir antžeminių pastatų, židinių, duobių. Radiniai: darbo įrankiai (peiliai, grandukai, rėžtukai, gremžtukai, pjūkleliai, grąžteliai, yla, galąstuvai, muštukai, pasvarai), ginklai (strėlių antgaliai), keramikos dirbiniai (puodai). Gyvenvietė datuojama ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų viduriu–trečio tūkstantmečio prieš Kristų pradžia. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
3044