paladnas (pranc. paladin < lot. palatinus − rūmininkas), palatnas, 6–10 a. Merovingų ir Karolingų valdomose valstybėse karališkasis teisėjas (pfalcgrafas).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką