paláiminimas, krikščionybėje – viena svarbiausių sakramentalijų ir su ja susijusios apeigos. Per palaiminimą yra šlovinamas Dievas, meldžiamasi ir prašoma Dievo pagalbos ir dovanų, šaukiamasi Jėzaus vardo, atliekami tam tikri ženklai: rankos uždėjimas, kryžiaus ženklas, krikštą primenantis šlakstymas šventintu vandeniu. Palaiminimas yra įvestas Bažnyčios, kad jos prašymu būtų laiminamas ar šventinamas žmogaus gyvenimas, gyvenamas pasaulis ir visa kūrinija. Katalikų bažnyčioje laiminami liturginiai reikmenys (liturginiai indai ir drabužiai, vanduo, devocionalijos), asmenys (ligoniai, sutuoktiniai), daiktai (namai, automobiliai, valgiai), gyvuliai, vietos (javų laukai). Laiminti paliekama asmenims, priėmusiems šventimus (vyskupui, kunigui, diakonui), kai palaiminimas siejasi su bažnytiniu ir sakramentiniu gyvenimu. Kai kuriuos laiminimus (tėvai gali laiminti vaikus) gali atlikti ir pasauliečiai.
2245