Palangõs kapinýnai, trys kapinynai. Palangoje. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Pirmasis kapinynas
Pirmasis kapinynas yra miesto rytiniame pakraštyje, Rąžės kairiajame krante. Apardytas 20 a. pradžioje kasant smėlį. 1961–1962 tyrė Lietuvos istorijos institutas (vadovas A. Tautavičius). 275 m2 plote rasta apie 20 apardytų kapų. Mirusieji laidoti nedeginti. Radiniai: darbo įrankiai (kirviai, dalgiai, peiliai, ylos, verpsteliai, galąstuvai), ginklai (ietigaliai, antskydis), papuošalai (antkaklės, apvarėlės, smeigtukai, segės, apyrankės, žiedai), aprangos (sagtys), molinių puodelių, geriamojo rago liekanos, monetos (Trajano, Antonino Pijaus, Faustinos II, Marko Aurelijaus, Karakalos, Gordiano III, Pilypo Arabo, Pilypo II, Severo, Maksimino, Julijos Mezos sestercijai). Rastas žirgo kapas, prie jo – papuošalų fragmentų. Kapinynas datuojamas 3–4 a. po Kristaus.
Antrasis kapinynas
Antrasis kapinynas yra miesto pietrytiniame pakraštyje. 1961–62 tyrė Lietuvos istorijos institutas (vadovas A. Tautavičius), 1987 – Paminklų restauravimo ir projektavimo institutas, 1993 ir 1995 – Klaipėdos universitetas (vadovas V. Žulkus). 2573 m2 plote rasta 241 nedegintų (vienas jų – dvigubas) ir 140 degintų mirusiųjų kapų. Radiniai: darbo įrankiai (gintarinės plokštelės juostoms austi, apdrožta gintarinė lazdelė, verpstukai, galąstuvas), ginklai (kovos peilis, kalavijai), papuošalai (apyrankės, žiedas, gintariniai kabučiai, gintaro ir stiklo karoliai), apranga (diržo liekanos, smeigtukai, puošnūs diržai), geriamųjų ragų liekanos, svarstyklės ir svareliai sidabrui sverti, arabų ir Vakarų Europos monetos. Kapinynas datuojamas 8–13 amžiumi.
Trečiasis kapinynas
Trečiasis kapinynas yra vadinamajame Žemaičių kalnelyje. 1990–1991 Mažosios Lietuvos muziejus (vadovas V. Žulkus) 350 m2 plote rado 58 kapus. Mirusieji laidoti nedeginti, mediniuose karstuose. Radiniai: darbo įrankiai (peiliai, skiltuvai, skustuvas, yla, verpsteliai), ginklai (ietigaliai, kovos kirviai, peilis‑durklas), papuošalai (žiedai, tarp jų medinis, segės, auskarai, apyrankė, karoliai), amuletai, apranga (sagtys, vilnonė skara su žalvario tūtelių kutais), monetos (Vokiečių ordino magistro Martino Truchsesso von Wetzhauseno šilingas, Rygos arkivyskupo Sylvesterio Stodewescherio pfenigas, karaliaus Kazimiero Gdansko šilingai, didžiojo kunigaikščio Aleksandro denarai). Kapinynas datuojamas 15 a. antra puse–16 a. pradžia, jame palaidoti kuršiai.
1362