Palangõs kautỹnės, vienas 1830–1831 sukilimo mūšių. Palangos miestą nuo sukilėlių gynė Rusijos imperijos kariuomenės įgula (daugiau kaip 200 žmonių, vadas kapitonas Bušenas). Sukilėliai, stengdamiesi jį užimti, turėjo 2 tikslus: perkirsti tiesioginį pašto kelią, jungiantį Sankt Peterburgą su Prūsija, ir geriau apsiginkluoti (čia laukė atvykstant laivų iš Anglijos arba Prancūzijos su ginklais ir amunicija). Pirmieji sukilėlių pulkų puolimai (04 01 B. Petrovskio, 04 03 K. Jagelovičiaus) buvo nesėkmingi. 04 05 K. Jagelovičiaus pulkas Palangą užėmė. Bušeno įgula pasitraukė Klaipėdos link, į Prūsiją. 04 08 ji kartu su iš Liepojos atžygiavusiu barono J. von Offenbergo būriu (140 žmonių) išstūmė iš Palangos menkai ginkluotus sukilėlius (600 žmonių, 2 patrankos). Po kautynių Rusijos imperijos kariuomenės įgula buvo sustiprinta (apie 1650 žmonių, vadas generolas majoras P. Rennenkampfas; 04 20 dar atvyko apie 970 žmonių dalinys, vadas T. Bartolomėjus); palei Palangą ėmė kursuoti 2 Rusijos kreiseriai. Sukilėliai telkė savo jėgas prie Kretingos ir Darbėnų; sukilėlių buvo apie 4000 žmonių, turėjo 3 patrankas. 05 13 jie puolė P. Rennenkampfo dalinį (daugiau kaip 1000 žmonių), priartėjo prie Palangos ir užėmė Vilimiškės kaimą, bet sužinoję, kad P. Rennenkampfui į pagalbą skuba M. Paleno korpusas, pasitraukė į Švėkšną.
2200