Paláu architektūrà ir dail
Architektūra
Palau teritorijoje išliko pavienių menhirų, megalitų (Odalmelechas prie Melekeoko).
Liaudies architektūra gana primityvi, vyravo stačiakampio plano mediniai gyvenamieji namai aukštais laivo formos stogais. Išsiskiria vyrų susirinkimų namai, vadinamieji bai. Jų mediniai frontonai puošti mitologinės tematikos polichrominiais reljefais arba piešiniais, moters figūrėle, vadinamąja Dilukai, manoma, simbolizuojančia vaisingumą. Sienos ir lubų sijos buvo dekoruojamos vietinių legendų, mitologiniais piešiniais, drožiniais (vadinamosios istorijų lentos), vaizduoti vaisingumo, saulės simboliai, gyvūnai (gaidys, šikšnosparnis).
Nacionalinio kapitolijaus pastatų kompleksas Melekeoke
Nuo 19 a. pabaigos plėtėsi miestai, visuomeninių pastatų architektūroje vis labiau įsitvirtino eklektiniai ir modernūs pastatai (Švenčiausiosios Širdies bažnyčia, 1935, Kongreso biblioteka, 1981, abu Korore). 21 a. pradžioje pastatyta naujo tipo šiuolaikinių konstrukcijų statinių: Kororo‑Babelthuapo tiltas (2002, japonų architektūrinė bendrovė Kajima Corporation), Palau Royal Resort viešbutis (2005, abu Korore), Kapitolijaus kompleksas Melekeoke (2006, architektas J. Farrellis).
Dailė
Nuo senų laikų plėtojama taikomoji dekoratyvinė dailė (medžio drožyba, keramika). Dirbiniai buvo inkrustuojami kriauklių perlamutru. Išsiskiria audiniai iš banano ir kinrožės pluošto, puošti stilizuoto piešinio ornamentais, žuvų, paukščių geometrizuotais atvaizdais. Skulptūra pasižymi statiškumu, apibendrintomis figūromis. Tradicinės Palau dailės plėtotę nuo 17 a. veikė kolonizatorių kultūra, todėl sunyko meno ir amatų tradicijos, dirbiniai neteko unikalumo.
Akvarelių nuliejo savamokslis Ch. Gibbonsas (1895–1988). Dailės mokoma Palau bendruomenės koledže Korore (įkurtas 1969). Korore veikia Palau nacionalinis muziejus (įkurtas 1955).
2271
Palau kultūra