Paláu gamtà
Salos vulkaninės ir koralinės kilmės. Dažni žemės drebėjimai.
Krantai
Krantų linijos ilgis 1519 kilometrų. Salas juosia koralų rifai, sudarydami lagūnas.
Reljefas
Palau daugumos salų paviršius žemas, didžiausias aukštis – 242 m (Ngerchelchauuso kalnas, Babelthuapo sala).
Vidaus vandenys
Didžiausios Palau upės (ilgiausia – Ngerdorchas, apie 120 km) ir gėlavandeniai ežerai (Ngardoko ežeras – didžiausias Mikronezijoje) yra Babelthuapo saloje. Kitose salose vyrauja nedideli karstiniai (sūriavandeniai) ežerai, didžiausias – Medūzų ežeras (Eil Malko saloje). Gausu karstinių urvų (apie 700); daugiausia (apie 300) Peleliu saloje.
Klimatas
Klimatas tropinis, karštas ir drėgnas. Metinė vidutinė temperatūra 28 °C. Per metus iškrinta 3500 mm kritulių (daugiausia gegužę–lapkritį).
Augalija
Miškai užima 76 % Palau teritorijos. Auga drėgnieji atogrąžų miškai, kokosai, pandanai, pakrantėse mangrovės.
Gyvūnija
Gausu žuvų (apie 1400 rūšių; tarp jų – pilkieji rykliai, koralinės garupos), koralų (700 rūšių), veisiasi diugoniai, briaunagalviai krokodilai, medūzos (yra endemų), dvigeldžiai moliuskai tridaknos.
Aplinkos apsauga
Uolų salų pietinė lagūna (Rock Islands Southern Lagoon) įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (2012).