Paláu istòrija
Ankstyvieji laikai
Manoma, salas prieš maždaug 4000 metų apgyveno išeiviai iš Rytų Indonezijos. Iki europiečių pasirodymo (16 a.) susiklostė sudėtinga matriarchalinė visuomenės struktūra, turtas buvo paveldimas pagal motinos liniją, bet likdavo giminės bendra nuosavybė. Pirmieji salas aplankę europiečiai buvo ispanų keliautojo R. Lópezo de Villaloboso vadovaujami jūreiviai (1543). Ispanija 1686 paskelbė salas savo nuosavybe, bet jų nekolonizavo. Reguliariai pradėta bendrauti su europiečiais nuo 1783, kai prie salų sudužo Didžiosios Britanijos laivas, vėliau Didžioji Britanija tapo svarbiausiu prekybos partneriu.
Priklausomybės laikotarpis
1885 popiežius Leonas XIII oficialiai pripažino Ispanijai teises į Karolinų salas (tarp jų ir Palau). Misionieriai pastatė bažnyčių ir išplatino raštą. Pralaimėjusi karą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) 1899 Ispanija pardavė Karolinų salas Vokietijai. Ši pradėjo kolonizaciją (nuo 1906 salas Vokietija valdė iš Naujosios Gvinėjos), vertė čiabuvius dirbti kokoso palmių plantacijose, fosfatų kasyklose. I pasaulinio karo pradžioje Palau užėmė Japonija, Tautų Sąjunga 1920 jai perdavė Palau valdymo mandatą. Krašto ūkis sparčiai kilo (įvesta elektra, miestuose atsirado asfaltuotų gatvių, vandentiekis), bet atgabenus daug darbininkų iš Korėjos ir Japonijos (ypač Okinavos salos) vietos gyventojai buvo nustelbti. Panaikinta gimininė ir įvesta privati žemės nuosavybė. 20 a. 4 dešimtmetyje, artėjant karui, Japonija atitvėrė salas nuo išorinio pasaulio ir čia pastatė daug karinių bazių ir įtvirtinimų. Po didelių mūšių Palau 1944 užėmė JAV kariuomenė. 1945–46 japonai ir korėjiečiai repatrijavo į savo šalis. 1947 Palau tapo Jungtinių Tautų globojamų Ramiojo vandenyno salų dalimi (administravo JAV). 20 a. 8 dešimtmetyje susikūrė pirmosios politinės partijos, stiprėjo judėjimas dėl savivaldos.
Savavaldė valstybė
1978 referendume gyventojai pasisakė už atskiros Palau Respublikos paskelbimą. 1981 Palau pasiskelbė savavalde valstybe, 1982 jos vyriausybė pasirašė asociacijos sutartį su JAV (JAV liko atsakingos už Palau gynybą ir užsienio politiką), kuri patvirtinta referendumu tik 1993. JAV 1994 pripažino Palau nepriklausomybę, bet išsaugojo teisę naudotis trečdaliu šalies teritorijos. Nuo 1994 Palau – Jungtinių Tautų narė. Pagal 1998 priimtą įstatymą šalis tapo ofšorine zona. 2001 priimti bankų veiklą reguliuojantys ir prieš vadinamąjį pinigų plovimą nukreipti įstatymai. Užsienio politikoje Palau orientuojasi į JAV (2010 pasirašyta nauja asociacijos sutartis). 2003 prasidėjus karui su Iraku Palau prisidėjo prie JAV vadovaujamos koalicijos, leido JAV naudoti savo teritoriją kariniams tikslams. 2005 Palau vyriausybė inicijavo vadinamąjį Mikronezijos iššūkį – projektą, kuriuo siekiama iki 2020 išsaugoti 30 % Mikronezijos pakrantės išteklių ir 20 % miškų teritorijos. 2015 Palau tapo Klimato pažeidžiamumo forumo nare (Climate Vulnerable Forum, įkurtas 2009), t. p. oficialiai paskelbė saugomais 80 % savo vandens resursų.
Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 2013.