Paleárktis, holarktinės zoogeografinės srities rytinė dalis, kartais laikoma savarankiška sritimi. Apima Europą, Aziją be Indijos ir Indokinijos, Šiaurės Afriką. Pietuose ribojasi su etiopine ir Indijos-Malajų sritimis. 5 posričiai: arktinis, cirkumborealinis, mediteraninis, Centrinės Azijos ir Kinijos-Himalajų. Palearkties plotas labai didelis, gamtinės sąlygos labai įvairios. Fauna jauna, beveik nėra stuburinių endeminių šeimų, tačiau daug endeminių genčių ir rūšių. Šiaurinių teritorijų fauna labai panaši į Nearkties. Gausiausia ir įvairiausia yra Kinijos-Himalajų ir mediteraninio posričių fauna.
Palearkties žinduoliai: baltieji, rudieji ir himalajiniai lokiai, didžiosios pandos, lūšys, usūriniai šunys, sabalai, miškinės kiaunės, stumbrai, jakai, gemzės, briedžiai, šiauriniai ir taurieji elniai, europinės ir sibirinės stirnos, kalniniai avinai, kurmėnai, baltieji kiškiai, kiškėnai, voverės skraiduolės, paprastosios voverės, burundukai, lemingai, pelėnai, miegapelės, šokliai. Paukščiai: tetervinai, kurtiniai, jerubės, raguotieji vieversiai, zylės, geniai, kryžiasnapiai, smiltvištės, einiai. Ropliai: gluodenai, kiniškieji aligatoriai, gigantinės salamandros, apvaliagalviai, kobros. Iš Palearkties žuvų labiau paplitusios karpinės ir lašišinės, mažiau – eršketinės ir ešerinės.
2005