Palencia (Paleñsija), miestas Ispanijos šiaurės vakarinėje dalyje, Kastilijos ir Leono autonominėje srityje, į šiaurės rytus nuo Valladolido; provincijos centras.
78 400 gyventojų (2019).
Palencia įsikūrusi abipus Carrióno upės (Duero baseinas). Piečiau Palencijos eina Valladolido–Burgoso geležinkelis ir automobilių magistralė; geležinkeliai ir plentai į Leóną, Santanderą.
Maisto, tekstilės (vilnos, medvilnės, lino), metalo apdirbimo, automobilių, odos pramonė, spalvotoji metalurgija (vario lydymas).
Katedros, vyskupijos (religinis menas), archeologijos (yra keltiberų keramikos dirbinių), Palencijos provincijos muziejai. Palencijos apylinkėse, drėkinamose žemėse (18 a. iškastas Kastilijos kanalas), auginami javai.
Architektūra
Bažnyčios: Šv. Mykolo (13 a. pradžia), Šv. Pauliaus (13 a.), Šv. Pranciškaus (14 a.), Šv. Bernardo, Šv. Marinos, La Campaña (visos 16 a.); gotikinė Šv. Antolino katedra (1321–1516, 11 a. kripta, paveikslas Šv. Sebastijonas 1578, dailininkas El Greco). Šv. Klaros vienuolynas (1378), Vyskupo (18 a.), teatro (1837, restauruoti 1993) rūmai. Skulptūra Cristo del Otero (1931, skulptorius V. Macho).
Istorija
Pasak graikų geografų Strabono ir Klaudijo Ptolemajo, antikos laikais buvo keltiberiškos vakajų genties centras. 2 a. pr. Kr. pasidavė romėnams. 3 a. įkurta vyskupija. Manoma, per vestgotų karus su svebais 457 beveik visa sugriauta. Nuo 8 a. pradžios Ispaniją valdant maurams buvo mažareikšmis, arabų autorių beveik neminimas pasienio miestas. Palencia pradėjo atsigauti 11 a., Astūrijos ir Leono karaliams suteikus Palencijos vyskupui feodalinių valdų. 12−13 amžiuje čia rezidavo Kastilijos karaliai, posėdžiavo kortesai.
1208 įkurtas pirmasis Ispanijoje universitetas (1239 perkeltas į Salamancą). 1520 Palencijos miestiečiai parėmė nesėkmingą Kastilijos miestų sukilimą prieš Šventosios Romos imperatorių Karolį V.
Ūkio plėtra tapo spartesnė 18 a. pabaigoje−19 a. pradžioje iškasus Burgoso, Palencijos ir Valladolido provincijas jungiantį Kastilijos kanalą.
2271