paleohidrogeològija (paleo… + hidro… + geologija), regioninės hidrogeologijos šaka, tirianti geostruktūrų požeminio vandens formavimąsi. Paleohidrogeologinių tyrimų tikslas − ištirti požeminės hidrosferos kilmę, jos susidarymo hidrogeocheminius procesus ir izotopinės sudėties kaitą. Paleohidrogeologijos metodologinį pagrindą sudaro šiuolaikinių hidrodinaminių ir hidrogeocheminių procesų dėsningumų analizė, atkurianti požeminės hidrosferos raidą. Paleohidrogeologinės rekonstrukcijos atliekamos norint nustatyti geologinėje praeityje vykusių gamtinių procesų pobūdį ir dydį, paleobaseinų hidrogeocheminį zoniškumą, įvertinti požeminio vandens išteklių formavimosi dėsningumus ir naudingųjų iškasenų paplitimo ypatumus. Paleohidrogeologijos rekonstrukcijos atliekamos remiantis struktūriniais tektoniniais, hidrodinaminiais bei hidrocheminiais tyrimais. Nustatant požeminės hidrosferos ir požeminio vandens bei fluidų formavimosi ir pasiskirstymo dėsningumus bei kitimo tendencijas pagal teritorijos tektoninio vystymosi etapus atliekama hidrogeologinių geostruktūrų rajonavimas, kompleksinė šiuolaikinių hidrodinaminių bei hidrocheminė požeminio vandens ir fluidų formavimosi ir pasiskirstymo zoniškumo dėsningumų analizė, kuriami vandeningųjų kompleksų vystymosi modeliai, tiriamos uolienų ir jose esančio požeminio vandens savybės, įvertinami požeminio vandens ir juose esančių naudingųjų medžiagų ištekliai.
Lietuvos ir Baltijos sedimentacinio baseino paleohidrogeologinių tyrimų pradininkas − R. Mokrikas; monografijos: Baltijos baseino paleohidrogeologija. Vendas ir kambras (1997, anglų kalba), Baltijos baseino paleohidrogeologija. Neoproterozojus ir fanerozojus (2003).
637