palestiniẽčiai (savivardis al‑Filastīniyyūn), arabų tautos dalis, kilusi iš Palestinos (istorinė sritis). Daugiausia palestiniečių gyvena Palestinos autonomijoje (apie 4,75 mln. žmonių, 2016), Jordanijoje (apie 2,2 mln. žmonių, 2016), kitoje Izraelio dalyje (apie 1,8 mln. žmonių), Sirijoje (apie 560 000 žmonių, 2016), Libane (174 000 žmonių, 2017), Saudo Arabijoje, Katare ir kitur. Iš viso yra apie 12,37 mln. palestiniečių (2016). Kaba arabų kalba. Tikintieji – musulmonai sunitai, yra krikščionių.
palestinietė su tradiciniu galvos apdangalu kufija, tapusia pasipriešinimo okupacijai simboliu
Gyvensena
palestiniečių namai Rytų Jeruzalėje
Tradiciniai palestiniečių verslai – žemdirbystė, gyvulininkystė, amatai – juvelyrika, keramika, audimas, pynimas. Tradicinis būstas – moliniai arba akmeniniai vieno kambario namai plokščiu stogu. Tradiciniai drabužiai kaip kitų arabų tautų. Tradicinis maistas – įvairios košės, avių sūris, bandelės, retai – mėsa. Paplitusi didžioji šeima.
Istorija
Arabai palestiniečiai senovės Palestiną priskirdavo Sirijai ir nesukūrė jokių vietinių savarankiškų politinių struktūrų. Prasidėjus konfliktams su žydų naujakuriais 1947 pradėjo stiprėti palestiniečių tautinė savimonė, siekis sukurti nepriklausomą valstybę. Po 1948–1949 arabų–Izraelio karo, po 1967 šešių dienų karo (arabų–Izraelio karai) daug arabų palestiniečių pasitraukė iš gyvenamųjų vietų į Jordaniją, Libaną, Siriją ir kitas šalis (1948 – 800 000–900 000, 1987 – apie 2 mln. pabėgėlių). 1994 Vakarų Krante ir Gazos Ruože įkurta Palestinos autonomija.
palestiniečių protestuotojai prie Izraelį ir Palestinos autonomiją skiriančios sienos Betliejuje (2014 07 23)
2271