Palestnos autonòmijos architektūrà
Iki 20 amžiaus
Palestinos teritorijoje išliko įvairių laikotarpių architektūros paminklų. Nuo aštunro tūkstantmečio prieš Kristų iš nedegtų molio plytų (nuo šešto tūkstantmečio prieš Kristų gamintos kubo pavidalo plytos) statyti pastatai Jericho mieste (Vakarų Krantas). Populiariausia statybinė medžiaga – akmuo. Viduržemio jūros pakrantėse (Akko ir Jafos miestuose) statyta iš tamsaus kalkakmenio, Tiberiados ežero pakrantėje – iš bazalto, kalkakmenio, dolomito, Palestinos centrinėje dalyje, daugiausia Jeruzalėje, Hebrone, Ramalloje – iš įvairių rūšių kalkakmenio, marmuro. Mediena naudota retai, dažniausiai sijoms ir stogą arba sienas tvirtinantiems ilginiams. Pirmame ūkstantmetyje prieš Kristų buvo išplėtota tunelių ir šachtų sistema, užtikrinanti vandens tiekimą.
Šv. Sabos vienuolynas prie Betliejaus (5–6 a.)
Išliko statinių liekanų iš senovės Romos imperijos laikotarpio: Erodo Didžiojo tvirtovė (23 pr. Kr.), Bizantijos valdymo laikotarpio – viena seniausių krikščionių šventyklų – Gimimo bažnyčia (333; 550 ir 12 a. perstatyta, po ja – Gimimo grota, abi Betliejuje, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2012, pavojuje nuo 2012). 7 a. Palestiną užkariavus arabams paplito islamo architektūra (islamo menas), pastatyta rūmų (Hišamo – Jericho, 8 a., išliko buvusios romėnų termos mozaikų ir stiuko fragmentų), mečečių (Didžioji – Gazoje, 7 a., 1033 sugriuvo minaretas, daugelį kartų perstatyta, per I pasaulinį karą apgriauta, atstatyta 1925, al Aksos, 644, perstatyta 715, po žemės drebėjimų apie 785 ir 1035 atstatyta, 1942 restauruota, Kubat al Sachros, 686–591, abi Jeruzalėje, Didžioji – Nabuluse, 10 a.), karavansarajų (Chan Junise Gazoje, 789).
Valdant tiurkams seldžiukams tęsta mečečių (al Haram al Ibrahimi 12–15 a., Amir Sanadžar al Džavli 14 a., Šaich al Bakka 14–15 a., visos Hebrone), tiltų (Džisr Džindas prie Ramallos, 1273) statyba. Osmanų valdymo laikotarpiu pastatyta nemažai pirčių (al Šifa 1624, al Hana 19 a.), karavansarajų (Chan al Tudždžar 15 a.); išliko Šv. Kotrynos bažnyčia Betliejuje (1881).
20 amžius–21 amžiaus pradžia
20 a. architektūrai įtakos turėjo statybos technikos ir medžiagų kaita: atsisakyta laikančių sienų, gausaus fasadų dekoro, imtos taikyti karkasinės konstrukcijos. 8 dešimtmetyje Palestinos architektai mokėsi Egipte, Sirijoje, Libane, Irake. Nuo 1980 architektai pradėti rengti nacionaliniame an Nadžos universitete (įkurtas 1977) Nabuluse.
21 a. pradžios architektūrai būdinga šiuolaikinių technologijų ir medžiagų bei vietinių statybos tradicijų dermė. Dėl palestiniečių intifados ir Izraelio atsakomųjų veiksmų daugiausia statoma arba atstatoma gyvenamųjų namų.
Pasaulio paveldo vertybės
Gimimo bažnyčia Betliejuje (nuo 2012, pavojuje nuo 2012), Hebrono senamiestis (nuo 2017, pavojuje nuo 2017).
2271
Palestinos autonomijos kultūra
Palestinos autonomijos teisinė padėtis