Palestrina (Palestrinà), miestas Italijoje, Lacijaus srityje, apie 35 km į rytus nuo Romos (priklauso jos aglomeracijai).
22 200 gyventojų (2024). Įsikūrusi Prenestini kalnų (Apeninų kalnų šaka) papėdėje. Maisto (sūrių, vyno) pramonės įmonės. Turizmas. Palestrinos nacionalinis archeologijos, vyskupijos sakralinio meno (Palestrina – vyskupijos centras), rezistencijos muziejai, kompozitoriaus G. P. da Palestrinos gimtasis namas muziejus.
Architektūra
Išliko miesto sienos (7–6 a. pr. Kr., pietinė dalis perstatyta 2 a. pr. Kr.), Fortūnos šventyklos (perstatyta 2 a. pr. Kr. pabaiga, Nilo mozaika, apie 80 m. pr. Kr.–3 a. po Kr.), obelisko (1 a. po Kr.) fragmentų. Šv. Agapito katedra (12a.), Barberini rūmai (16 a., daugelį kartų rekonstruoti, dabar Palestrinos nacionalinis archeologijos muziejus), Šv. Rozalijos bažnyčia (1677).
Istorija
Manoma (remiantis archeologiniais duomenimis), įkurta 8 a. pr. Kristų. Antikos laikais vadinta Preneste (lotyniškai Praeneste). Priklausė Lotynų sąjungai. Pasak Livijaus, Prenestė iš sąjungos pasitraukė 499 pr. Kr. ir sudarė sąjungą su Roma. Galams nusiaubus Romą (390 pr. Kr.), ne kartą kariavo su Roma (iki II lotynų karo pabaigos 338 pr. Kr.). 90 pr. Kr. Prenestės miestiečiai gavo Romos piliečių teises.
82 pr. Kr., per pilietinį karą tarp Sulos ir Marijaus šalininkų, Sula užėmė Prenestę (čia buvo įsitvirtinęs Marijaus sūnus Gajus Marijus Jaunesnysis); vyrai buvo išžudyti, dalyje miesto įkurta Sulos veteranų kolonija. Romos imperijos laikotarpiu miestas tapo kurortu, čia poilsiaudavo imperatoriai. Nuo 313 vyskupijos centras.
Vėlyvaisiais viduriniais amžiais miestas valdytas Colonnų giminės. 1297 ir 1437 visiškai sugriautas popiežių Bonifaco VIII ir Eugenijaus IV kariuomenės. Vėliau atstatytas. Per II pasaulinį karą subombarduotas Sąjungininkų.
2271
Prenestė; Praeneste