Pãli kanònas (pali k. Tipiṭaka, skr. Tripiṭaka; ti – trys + piṭaka – pintinė), budistų kanoninių tekstų svarbiausias rinkinys. Sudaro 3 dalys: Vinajapitaka (pali kalba ir sanskrito kalba Vinayapitaka – Disciplinos pintinė), Sutapitaka (pali kalbaSuttapitaka, sanskrito kalba Sūtrapitaka – Sūtrų pintinė), Abhidhamapitaka (pali kalba Abhidhammapitaka, sanskrito kalba Abhidharmapitaka – Giliosios doktrinos pintinė). Pali kanono pagrindinės dalys suskirstytos į nevienodo ilgio, įvairiai klasifikuotas dalis, traktatus, rinkinius. Vinajapitakos (5 dalys) tekstai skirti budistų vienuolių bendruomenei sanghai (pali kalba saṃgha), nurodoma įšventinimo, vienuolinio gyvenimo (įvairios procedūros per sanghos formalius susirinkimus), asmeninio elgesio vienuoliams (227) ir vienuolėms (311) taisyklės, bausmės už nusižengimus. Į Vinajapitaką įtraukta keletas pasakojimų apie Budą iš karto po nušvitimo, Pirmojo ir Antrojo budistų visuotinių susirinkimų istorija. Į Sutapitaką įtraukti Siddharthos Gautamos pamokymai (pali kalba sutta, sanskrito kalba sūtra), jo mokinio Anandos, kartu praleidusio 25 metus, kitų didžiųjų mokytojų pasakojimai, pamokslai, Budos mokymą aiškinančios istorijos. Sutapitaką sudaro 5 rinkiniai, penktąjį – 15 savarankiškų knygų, iš jų esminės – Dhammapada (Posmai apie dhammą) ir Jataka (Gimimo istorija, sudaro 547 istorijos, džatakos, apie ankstesnius Budos gyvenimus iki jam atgimstant Siddhartha Gautama; gausu Indijos folkloro, literatūros motyvų). Sutapitakoje pateikiama priklausomo atsiradimo (tapsmo, kilsmo) doktrina (pali kalba paticcasamuppāda, sanskrito kalba pratītyasamutpāda), aiškinama 12 kentėjimo priežasčių grandinė (budizmas; priežastinio kilsmo grandinės 12 grandžių, t. y. 12 kančios priežasčių, pririša prie fenomenų pasaulio ir lemia naujus atgimimus), keturios tauriosios tiesos. Abhidhamapitaka laikoma budizmo filosofijos ir psichologijos kompendiumu, šioje Pali kanono dalyje aptariama praktiniai būdai, kaip išsivaduoti iš kančios, keliai nušvitimui pasiekti. Abhidhamapitaką sudaro 7 traktatai, svarbiausias jų – Dhammasangani – apie dharmas (Indijos filosofija).
Pali kanonas buvo perduodamas ir platinamas žodžiu. Vyresnieji (thera) vienuoliai ir jų mokinių grupės (vadinamieji kanono saugotojai ir giedotojai), saugodami kanoną nuo galimų iškraipymų, mokydavosi jį pažodžiui. Pagal tradiciją, per Pirmąjį budistų visuotinį susirinkimą (486 prieš Kristų dabartiniame Radžgire) buvo sugiedotas (žodinės perdavos svarbą liudija ir doktrininis pagrindimas, teisingą kalbėjimą – sammā vācā – įtraukiantis į aštuonlinkio kelio sistemą) visas Pali kanonas. Užrašytas 1 a. prieš Kristų Šri Lankoje pali kalba (iš čia Pali kanono pavadinimas). Penktajame budistų visuotiniame susirinkime, vykusiame 1868–71 Mandalajuje, Pali kanonas buvo vėl sugiedotas ir išraižytas 729 marmurinėse plokštėse (vadinamose didžiausia pasaulio knyga), esančiose aplink Kuthodavo pagodos pagrindinę stupą. Galutinė Pali kanono redakcija atlikta 1954–56 per Šeštąjį budistų visuotinį susirinkimą Rangūne. Pali kanonas išverstas į įvairias kalbas (kinų, japonų, tibetiečių, korėjiečių, laosiečių), parašyta komentarų; fragmentų paskelbta lietuvių kalba.