paligorskitas
paligorsktas (pagal Paligorsko telkinio Urale pavadinimą), vandeningų sluoksninių silikatų klasės mineralas (Mg,Al)2Si44O10(OH)∙4(H2O), artimas talkui, pirofilitui. Kristalai rombinės arba monoklininės singonijos, būdinga pluoštinė sandara, sudaro klodus tarp nuosėdinių uolienų, dūlėjimo žievėje, plėveles, luobeles, žemėtus agregatus, užpildo plyšius. Spalva balta pilko, gelsvo, rusvo atspalvio. Blizgesys matinis. Skalumas tobulas. Kietumas 2–3. Tankis 2100–2300 kg/m3. Geros sorbcinės savybės. Mažai aliuminio turinti atmaina vadinama atapulgitu.
Susidaro aridinio klimato sąlygomis chemiškai dūlant magnio silikatams (pvz., serpentinui); rečiau – hidroterminių procesų metu magminių ir metamorfinių uolienų plyšiuose.
Naudojamas šilumos, garso izoliacijai, naftos perdirbimo, chemijos pramonėje. Randamas kartu su kitais molio mineralais (kaolinitu, montmorilonitu, hidrožėručiais).
Didžiausi telkiniai yra Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Attapulgusas, Džordžijos valstija), Prancūzijoje, Ukrainoje.
-Atapulgitas