Palma de Mallorca (Maljòrkos Pálma), Palma, miestas Ispanijoje, Balearų salose, Maljorkos salos pietvakariniame krante, prie Viduržemio jūros Palmos įlankos; Balearų autonominės srities centras.
Palma de Mallorca
422 600 gyventojų (2020; apie pusė Maljorkos salos gyventojų). Prekybos (išvežama daugiausia ankstyvosios daržovės, citrusiniai vaisiai), keleivinis, žvejybos ir jachtų uostas; keltai į Barseloną, Ibizos, Menorcos salas, Valensijos srities miestus – Valensiją, Alicantę, Deniją. Automobilių keliai į daugelį kitų Maljorkos salos miestų. Tarptautinis oro uostas (29,72 mln. keleivių, 2019).
Tarptautinio turizmo centras ir pajūrio kurortas (šiuolaikinė turizmo infrastruktūra, daug viešbučių, paplūdimiai). Statybinių medžiagų, maisto, baldų, tekstilės, odos ir avalynės pramonė, laivų remontas. Dailieji amatai (siuvinėjimas, keramikos, stiklo, aukso, sidabro dirbinių, palmių ir rafijų pluošto pintinių gamyba, alyvmedžių medienos drožyba). Balearų salų universitetas (įkurtas 1978), konservatorija, Balearų tarptautinė aukštoji mokykla. Maljorkos, miesto istorijos, katedros, vyskupijos, Es Baluardo (Palma de Mallorcos moderniojo ir šiuolaikinio meno), Juano Marcho fondas (Ispanijos šiuolaikinio meno), Palau Marcho, Almudainos karališkųjų rūmų, karo ir kiti muziejai. Maljorkos karalystės istorijos archyvas. Teatras. Lošimo namai. Botanikos sodas.
2271
Architektūra
Išliko arabų pirčių (11 a.), miesto sienos (restauruota 1575, architektas J. Palcaro) fragmentų. Bažnyčios: ankstyvosios gotikos Šv. Eulalijos (1230–16 a., restauruota 1808), Šv. Pranciškaus (1314), barokinė Monti‑sìon (1571–1683), Šv. Kotrynos Sienietės (17–18 a.); katedra La Seu (pradėta 1230, varpinė 1270, bokštai, 19 a., presbiterija, 1911, architektas A. Gaudí). Apskrito plano, mudecharų stiliaus pilis Bellver (1311, 1979 restauruota, dabar miesto istorijos muziejus), rūmai – karališkieji Almudaina (1309), pirklių (1425–51), Vyskupo (16 a.), manieristinė rotušė (pradėta 1649). J. Miró studija (1956, architektas J. L. Sertas), P. ir J. Miró fondo kultūros ir meno centras (1992, architektas R. Moneo).
2271
Istorija
Įkurta 123–122 pr. Kr., kai Maljorkos salą užkariavo Roma; tapo jos kolonistų gyvenviete. 526 Palmą užėmė ir nuniokojo vandalai. Nuo 534 valdė Bizantija. 903 atiteko Kordobos emyratui, 11 a. pabaigoje – Almoravidams, 12 a. viduryje – Almohadams. 1229 Palmą (ir visą Maljorką) užkariavo Aragono karalius Jokūbas I. 1238, įkūrus Maljorkos vyskupiją, jos centras. 1298–1349 nepriklausomos Maljorkos karalystės sostinė. Nuo 1349 vėl priklausė Aragonui. 1756–63 valdoma Prancūzijos. 19 a. pradėjo labai plėstis. 20 a. antroje pusėje tapo turizmo centru.
2271