palkanos, skolininko atlygis kreditoriui už naudojimąsi pasiskolintais pinigais ar kitu turtu.
Kreditoriui palūkanos yra pajamos už jo paskolinto kapitalo kaip gamybos veiksnio panaudojimą, dabartinio vartojimo galimybių sumažėjimą dėl skolininkui suteikto kredito ir patiriamą riziką (paskolintų pinigų nuvertėjimą dėl infliacijos, galimą kredito negrąžinimą skolininko nemokumo atveju). Palūkanos mokamos už visų rūšių paskolas, indėlius, obligacijas, vekselius ir kitus skolos vertybinius popierius. Palūkanos yra komercinių bankų, kredito unijų ir kitų kredito įstaigų pagrindinis pajamų šaltinis.
Pagal apskaičiavimo būdą palūkanos gali būti paprastosios (visą kredito naudojimo laikotarpį skaičiuojamos tik nuo pagrindinės kredito sumos) ir sudėtinės (skaičiuojamos nuo kredito pagrindinės sumos ir ankstesniais laikotarpiais sukauptų palūkanų). Palūkanų sumos, kuri priskaičiuojama už tam tikrą naudojimosi kreditu laikotarpį (dažniausiai už vienerius metus), ir suteikto kredito sumos santykis, išreikštas procentais, vadinamas palūkanų norma. Palūkanų norma gali būti pastovioji (nustatyta kaip vienodas procentinis dydis visam kredito naudojimo laikotarpiui) ir kintamoji, arba plaukiojanti (svyruojanti priklausomai nuo finansų rinkos sąlygų; tokios palūkanų normos dažniausiai nustatomos vidutinės trukmės ir ilgalaikiams kreditams, pvz., būsto paskoloms). Kintamąją palūkanų normą sudaro dvi dalys: kintanti bazinė tarpbankinė palūkanų norma (mokama už kreditus, kuriuos bankai suteikia vieni kitiems, pvz., EURIBOR – Europos tarpbankinės rinkos palūkanų vidutinė norma, VILIBOR – Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanų vidutinė norma) ir banko marža (banko paimtų ir išduotų kreditų palūkanų skirtumas, kuris padengia banko veiklos išlaidas ir leidžia jam gauti pelno). Skiriama t. p. nominalioji ir realioji (perskaičiuota atsižvelgiant į infliacijos mastą) palūkanų norma. Palūkanų normos dydis priklauso nuo pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos santykio rinkoje, infliacijos, skolininko patikimumo, jo finansinės būklės ir mokumo, kredito grąžinimo termino (ilgalaikių paskolų palūkanų norma dažniausiai didesnė nei trumpalaikių), įkeisto turto likvidumo, kredito dydžio, palūkanų apmokestinimo ir kitų sąlygų. Palūkanų normų lygis yra svarbiausias rodiklis, pagal kurį vertinama šalies finansų rinkų būklė. Mažos palūkanos skatina gyventojus daugiau vartoti, įmones – plėtoti ekonominę veiklą (net jeigu tam reikia skolintis), dėl to šalies BVP didėja. Priešingai, didelės palūkanos priverčia gyventojus taupyti ir atsisakyti vartojimo, įmonėms tampa sunkiau gauti investicinių lėšų ir šalies ekonominis augimas sulėtėja. Palūkanų normas finansų rinkose reguliuoja centriniai bankai, keisdami komerciniams bankams teikiamų paskolų palūkanų normas.
palūkanų norma