Palšė, kaimas Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Ignalinos seniūnijoje, Lūšių ežero rytiniame krante, 4 km į vakarus nuo Ignalinos; parapijos centras. 75 gyventojai (2021). Palūšė yra Aukštaitijos nacionaliniame parke (čia įsikūrusi nacionalinio parko direkcija). Kaimą iš 3 pusių supa pušynai. Per Palūšę eina Švenčionėlių–Ignalinos plentas. Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1757, restauruota 1996). Turizmo centras Palūšė. Biblioteka (nuo 1986), joje yra kraštotyros muziejaus ekspozicija (nuo 2000). 2007 Palūšei suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Prie Palūšės yra Palūšės pilkapynai.
Architektūra
Šv. Juozapo bažnyčios kompleksas Palūšėje (18 a. vidurys, 1996 restauruotas)
Liaudies architektūros sakralinių statinių kompleksas yra Palūšės bažnyčia ir varpinė. Šv. Juozapo bažnyčia (1757, remontuota 1830, 1956, 1971) medinė, trinavė halinė, su platesne presbiterija ir trisiene apside, fasadai lakoniškų formų, apkalti stačiomis lentomis. Bažnyčios viduje – vertingi paveikslai, skulptūros, kita. Varpinė (18 a. pabaiga, remontuota 1815, 1971) reta Lietuvoje – medinė, centriška aštuonkampė, 2 tarpsnių, su 2 žalvariniais 18 a. vidurio varpais. Šventoriuje – mūrinė koplytėlė (19 a. pabaiga) su medine polichromuota Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Netoli – M. Petrausko paminklas (1973, skulptorius J. Kėdainis).
2271
Istorija
1651 paminėtas Palūšės palivarkas, kurį valdė Šumskiai. 17–18 a. Palūšė buvo miestelis, jame vyko prekymečiai. 1747–57 pastatyta bažnyčia. 1782 veikė parapinė mokykla. Per 1830–1831 sukilimą V. Bukauskas sudarė sukilėlių būrį. 19 a. antroje pusėje išsiplėtus Ignalinai Palūšė sunyko. 20 a. pradžioje veikė slaptosios mokyklos. 1905 buvo 5 parduotuvės. 1913 įkurtas Ryto draugijos skyrius.
20 a. 3–4 dešimtmetyje Palūšė priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui. 1929 pastatyti Ryto draugijos namai (1938 nusavinti Lenkijos valdžios). Sovietų okupacijos metais Palūšė buvo Ignalinos žuvininkystės ūkio pagalbinė gyvenvietė, 1950–63 ir 1968–77 – apylinkės centras. 20 a. 6 dešimtmečio pabaigoje–7 dešimtmetyje Palūšė tapo vasarviete, joje ilsėjosi žmonės iš Lietuvos ir kitų SSRS regionų (ypač Leningrado). 1959 Palūšėje įkurta turistinė bazė, 1984 – Ignalinos kelionių ir ekskursijų biuras. 20 a. 9 dešimtmetyje kelionėms po Aukštaitijos nacionalinio parko ežeryną įrengta valčių prieplauka. 1873 Palūšėje gimė kompozitorius M. Petrauskas. 1951–54 Palūšės Šv. Juozapo bažnyčioje kunigavo V. Aliulis, kuris parašė istorinę apybraižą Palūšės bažnyčia ir parapija (1954, išleista 1996). 1866 buvo 93, 1887 – 57, 1959 – 75, 1970 – 122, 1979 – 146, 1989 – 137, 2001 – 108, 2011 – 83 gyventojai.
Palūšė
Šv. Juozapo bažnyčios kompleksas Palūšėje (18 a. vidurys, 1996 restauruotas)