Pãmario vaivadijà (województwo pomorskie) yra Lenkijos šiaurėje, prie Baltijos jūros ir jos įlankų – Gdansko įlankos, Aismarių. Šiaurės rytuose, Aismarių nerijoje, ribojasi su Rusijos Federacijos Kalinigrado sritimi.
Plotas 18 293 km2. 2,36 mln. gyventojų (2021).
Centras – Gdanskas (486 000 gyventojų, 2021); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Gdynė (245,2), Słupskas (87,7), Tczewas (58,0), Starogard Gdański (46,4). Gdanskas su Gdyne ir Sopotu sudaro aglomeraciją, vadinamą Trójmiasto (apie 1 mln. gyventojų). Miesto gyventojų 63,1 % (2021). Pamario vaivadija suskirstyta į 16 apskričių; 4 miestai turi apskrities teises (Gdanskas, Gdynė, Slupskas, Sopotas).
Pamario vaivadijos vidurį užima Pamario aukštumos (ežeryno) šiaurės rytinė dalis; paviršius – moreninės kalvos (vaivadijos aukščiausia vieta – Wieżycos kalnas, 329 m) ir zandrinės lygumos. Šiaurės vakarinės dalies pajūryje – akumuliacinės lygumos (pakrantėje platūs smėlėti paplūdimiai, kopos), šiaurės rytuose krantai vietomis aukšti, skardingi (klifai), vietomis žemi, durpingi; yra Helio nerija ir Aismarių nerija. Vyslos deltos žemuma (Vyslos Žulavai) – žemiausia Lenkijos teritorija. Ryčiau Vyslos slėnio – Iławos aukštumos vakarinė dalis.
Klimatui įtakos turi jūra; vidutinė metinė temperatūra daugiau kaip 7–7,5 ºC, aukšumose mažiau kaip 7 ºC, per metus iškrinta nuo 550 mm kritulių (Vyslos žemupio slėnyje) iki daugiau kaip 700 mm (aukštumose), vegetacijos laikotarpis 200–205 dienos.
Per Pamario vaivadiją teka Vyslos žemupys (žemupio šakos – Nogatas, Szkarpawa, Martwa Wisła) ir Vyslos intakai (Wierzyca, Motława, Brda, Wda). Pamario vaivadijos šiaurės vakarinės dalies upės (Słupia, Łupawa, Łeba, Reda) trumpos, teka į Baltijos jūrą.
Daug ežerų, daugiausia ledyninių (didžiausi – Charzykowų, Żarnowieco, Wdzydzės, Radunios); pajūryje yra lagūninių ežerų (Łebsko, Gardno ir kiti). Vyslos deltoje daug sausinimo kanalų, pylimų, paviršius dumblingas.
Dirvožemiai gretimose aukštumose rudžemiai, vaivadijos šiaurinėje dalyje daugiausia išplautžemiai ir rudžemiai, vidurinėje ir pietinėje dalyje – smėlžemiai ir jauražemiai, upių slėniuose – durpžemiai.
Miškingumas 35,6 %. Daugiausia auga pušynai, bukynai; didžiausias masyvas – Tucholos miškai (juose yra retų medžių rūšių, daug pelkių augalų ir tundrai būdingų augalų). Pajūryje – vandens paukščių kolonijos. Saugomos teritorijos užima 32,5 % ploto. 2 nacionaliniai parkai: Slovinų (pajūryje; 1977 UNESCO paskelbtas biosferos rezervatu) ir Tucholos miškų; kraštovaizdžio parkai (Pajūrio, Słupios slėnio, Kašubų, Trójmiasto, Aismarių nerijos, Wdzydzės ir kiti), daug rezervatų.
Pamario vaivadija – pramoninė agrarinė vaivadija su išplėtota paslaugų sfera. Veikia Pamario ir Słupsko laisvosios ekonominės zonos. Užsienio investicijos į vaivadijos ūkį sudaro apie 1,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Gaunama nafta (Baltijos jūroje ir Żarnowieco ežero apylinkėse), gamtinės dujos, kasama smėlis, žvyras, kreida, kalio ir akmens druska, durpės. Prie Baltijos jūros, daugiausia prie Gdansko įlankos, slūgso gintaro klodai. Prie Żarnowieco ežero pastatyta hidroakumuliacinė elektrinė (didžiausia Lenkijoje, galia 716 MW). Laivų statyba ir remontas (Gdanske, Gdynėje), naftos perdirbimas (Gdanske), chemijos (mineralinių trąšų, farmacijos), naftos chemijos, maisto (žuvų, pieno, cukraus, konditerijos, vaisių ir daržovių), plaušienos ir popieriaus, elektrotechnikos, elektronikos, poligrafijos, medienos apdirbimo, baldų, odos ir avalynės, siuvimo, keramikos, statybinių medžiagų pramonė, laivų šaldymo įrenginių, pramonės ir žemės ūkio mašinų gamyba. Gintaro apdirbimas ir prekyba (tarptautinės mugės Gdanske). Po Gdansko ir Gdynės, kiti pramonės svarbiausi centrai: Słupskas, Tczewas, Ustka, Starogard Gdański, Malborkas, Kwidzynas.
Žemdirbystei palankiausios sąlygos Vyslos Žulavuose ir Vyslos slėnyje. Žemės ūkio naudmenos užima 49,6 % teritorijos (39,5 % – ariamoji žemė, 9,9 % – pievos ir ganyklos, 0,2 % – sodai). Auginama kviečiai (apie 1/3 pasėlių ploto), rugiai, miežiai, bulvės, rapsai ir kiti aliejiniai augalai, cukriniai runkeliai, ankštiniai augalai. Veisiama daugiausia kiaulės, t. p. galvijai, naminiai paukščiai, avys. Gdansko apylinkėse – daržininkystė, prie Tczewo – sodininkystė. Žvejyba (Baltijos jūroje ir Atlanto vandenyne). Gdansko ir Gdynės jūrų prekybos ir keleivių uostai, Gdynės, Helio kariniai uostai, Gdynės, Władysławowo, Pucko, Łebos, Ustkos, Helio žvejybos uostai; yra pakrančių laivybos prieplaukų, Gdynėje – turistinių laivų prieplauka. Laivuojama Vysla.
Turizmas; svarbiausi turistiniai regionai – Baltijos jūros pakrantė, ypač Helio nerija (Juratos kurortas), Ustkos, Sopoto kurortai (Sopoto pramoginių dainų festivalis), Kašubų ežerynas; lankoma Gdanskas, Gdynė, Malborko ir kitos pilys, Kašubų etnografinis parkas. Vandens sportas. Geležinkeliai ir automobilių keliai iš Gdynės ir Gdansko į Aukštutinės Silezijos pramoninio rajono miestus, Varšuvą, Karaliaučių, Szczeciną, Berlyną. Gdansko L. Wałęsos tarptautinis oro uostas (5,38 mln. keleivių, 2019).
Pamario vaivadija įkurta 1999 vietoj buvusios Gdansko vaivadijos ir dalies buvusių Słupsko, Elbingo ir Bydgoszcziaus vaivadijų.
-pomorskie