Pamiñklų apsaugõs ir kraštótyros draugijà, 1961–1965 LTSR kraštótyros draugijà, 1965–1989 LTSR pamiñklų apsaugõs ir kraštótyros draugijà, visuomeninė organizacija, veikusi 1961–1989. Įkurta 1961. Pagrindinės veiklos kryptys – kraštotyra, paminklosauga, visuomeninė muziejininkystė. Aukščiausioji institucija – suvažiavimas, šaukiamas kas penkerius metus, veiklą koordinavo Centro taryba. 1961 turėjo 13 000, 1989 – 120 000 narių. 1967 prie draugijos įsteigtas LTSR paminklų apsaugos fondas. Jo lėšomis įrengti apsauginiai gaubtai D. Poškos Baubliams, konservuota S. Nėries gimtoji sodyba, buvusi Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla, tirti liaudies architektūros paminklai, sukurta dokumentinių filmų. 20 amžiaus 8 dešimtmečio pradžioje Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas ėmė riboti kraštotyros judėjimą: sustabdė monografijos Gervėčiai leidybą, privertė iš aktyvios veiklos pasitraukti ekspedicijų organizatorius, buvo pakeisti Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos ir kai kurių jos padalinių vadovai. Nuo 20 amžiaus 8 dešimtmečio draugijos veikla buvo vis labiau politizuota – reikalauta vadovautis partiškumo principais, atskleisti vadovaujantį SSKP vaidmenį, tirti revoliucinį judėjimą. Nuo 7 dešimtmečio rengė ekspedicijas, kraštotyros darbų konkursus, parodas, kitus renginius, globojo visuomeninius muziejus (juos steigė ten, kur nebuvo kraštotyros muziejų). Iš įsteigtų daugiau kaip 300 visuomeninių muziejų dalis vėliau tapo valstybiniais (Babtų, Leipalingio, Vilkaviškio, Arklio, Dviračių, Šiaulių televizijos ir radijo). Pirmininkai: V. Jakelaitis (1961–1971), V. Uogintas (1971–1977), L. Diržinskaitė (1977–1986), V. Klikūnienė (1986–1989). 1989 reorganizuota į Lietuvos kraštotyros draugiją.
522