pámpa (isp. < kečujų k. lygus), vidutinio klimato sričių stepių biomas, būdingas Pietų Amerikos lygumoms. Pampa paplitusi Argentinoje (Buenos Airių, La Pampos, Santa Fe, Córdobos provincijos), beveik visame Urugvajuje ir Brazilijos pietuose. Pampa užima apie 750 tūkst. km2 plotą.
Klimatas švelnus, per metus iškrinta nuo 600 mm iki 1200 mm kritulių, kurie maždaug vienodai pasiskirstę per visus metų laikus. Žiemos vėsios, vasaros šiltos ir drėgnos. Žiemą naktimis temperatūra nukrinta žemiau 0 °C, sniego būna mažai.
Skiriami 3 ekologiniai pampos regionai. Urugvajaus savanų regionas plyti į rytus nuo Urugvajaus upės ir Brazilijos pietuose. Drėgnųjų pampų regionas plyti Buenos Airių ir aplinkinėse srityse. Vidutiniškai iškrinta 900 mm kritulių. Sausųjų pampų regionas apima Buenos Airių provincijos vakarinę dalį, Santa Fe, Córdobos ir La Pampos provincijas. Užima apie 330 tūkst. km2. Vidutiniškai per metus iškrinta apie 600 mm kritulių.
pampos pievos Rio Grande do Sul (Brazilija)
drėgnosios pampos Argentinoje
Drėgnosiose ir sausosiose pampose vyrauja miglinių šeimos daugiamečiai, kupstus ar tankius kerus sudarantys, dažnai aukšti augalai iš kortaderijos (Cortaderia), ašuotės, striepsnės (Melica), posmilgės (Eragrostis), miglės, dirsės ir kitų genčių. Gana dažnai auga puskrūmiai ir neaukšti krūmai, priklausantys gumbrio (Margyricarpus), žaltviskos (Heimia), varvos (Baccharis) ir kemero (Eupatorium) gentims. Urugvajaus savanose pasitaiko pavienių algarobo (Prosopis), pirulio (Schinus), raudonmedžio (Schinopsis) ir kitų genčių medžių.
Pampose gyvena nemažai endeminių gyvūnų: juodagurklių pievinių trupialų (Sturnella defilippi), kanadinių griciukų (Limosa haemastica), rusvagalvių žąsų (Chloephaga rubidiceps), švygždų Laterallus spilopterus ir Darvino geltonosios vištelės (Coturnicops notatus). Būdingi pampos paukščiai yra amerikiniai nandu (Rhea americana), kuoduotosios pelamedėjos (Chauna torquata), dėmėtosios noturos (Nothura maculosa), raudonsparniai tinamai (Rhynchotus rufescens). Iš žolėdžių gyvūnų pampoje gyvena pampiniai elniai (Ozotoceros bezoarticus), guanakai (Lama guanicoe), iš plėšriųjų – pumos (Felis concolor), Žofrua katės (Felis geoffroyi), paragvajinės lapės (Dusicyon gymnocercus), Pietų Amerikos skunsai (Conepatus chinga), mažieji grizonai (Galictis cuja). Iš kitų žinduolių pampoje labiausiai paplitusios lyguminės viskašos (Lagostomus maximus), gvianinės jūrų kiaulytės (Cavia aperea), nutrijos (Myocastor coypus), pietiniai oposumai (Didelphis albiventris).
Pampos dirvožemiai (juosvažemiai, juodžemiai, kaštonžemiai) derlingi, todėl didelė dalis jų plotų paversta ganyklomis, dirbamaisiais laukais, kuriuose auginami javai, įveisti vynuogynai.
849