Pámpa, gamtinė sritis Argentinoje, La Platos žemumoje, tarp Paranos, jos dešiniojo intako Río Salado, Sierra de Córdobos kalnagūbrio, Río Colorado ir Atlanto vandenyno kranto (tarp Bahía Blancos ir La Platos įlankų). Akumuliacinė lyguma. Paviršius žemėja vandenyno link. Skirstoma į 2 dalis: rytų (drėgnąją) ir vakarų (sausąją) Pampas. Rytinės dalies paviršius – žemuma (aukštis 30–150 m). Ją skaido lėkšti Paranos intakų ir trumpų į vandenyną tekančių upių slėniai. Yra nedidelių daubų su ežerais (pvz., Mar Chiquita) ir pelkėmis. Pietuose – Sierra de la Ventanos kalnai (didžiausias aukštis 1243 m, Tres Picoso kalnas). Pampos vakarinės dalies paviršiaus aukštis iki 300–400 metrų. Nenuotakiose daubose – druskopelkės (Salinas Grandesas), druskožemiai, druskingi ežerai. Upės daugiausia periodinės.
Klimatas subtropinis žemyninis. Rytuose per metus iškrinta 900–1100 mm, vakaruose 300–650 mm kritulių; daugiausia lyja spalį–kovą (vasarą). Žiemą dažnai pučia šaltas pietų vėjas pamperas.
Didžiausios upės: Carcaraña, Salado. Dirvožemiai daugiausia juosvažemiai ir kaštonžemiai.
Natūralios augalijos mažai teišlikę. Rytinėje dalyje yra tikrųjų varpinių stepių likučių. Pievos, ganyklos, dirbami laukai. Vakarinėje ir vidurinėje dalyje vyrauja sausosios stepės, šiaurės vakaruose jos pereina į pusdykumes.
Pampa – svarbiausias Argentinos žemės ūkio regionas; auginama kviečiai, kukurūzai, miežiai, rugiai. Veisiama galvijai, avys. Didžiausias miestas – Buenos Airės.